Dienraštis „Sekundė“ rašo, kad šiemet naujai nustatyti aukštųjų mokyklų reikalavimai – minimalus stojimo balas – dvyliktokus verčia gerai pagalvoti prieš renkantis studijas, o prasčiau besimokantiems jaunuoliams gali užsitrenkti aukštųjų mokyklų durys
Sieks, kad mokytųsi tik gabūs studentai
Lietuvos universitetų minimalus stojimo balas svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Konkursinis balas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
„Sekundė“ rašo, kad Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, pernai turėjęs 1,8 minimalaus balo kartelę, šiemet ją pakėlė iki 2. Taip siekiama, kad aukštojoje mokykloje mokytųsi tik gabūs ir motyvuoti studentai.
Suprantu, kad daugeliui tai skausminga, bet tokie reikalavimai pasiteisina.
„Šis universitetas yra lyderiaujančių Europos universitetų sąraše, todėl atitinkamai reikia kelti kartelę. Suprantu, kad daugeliui tai skausminga, bet tokie reikalavimai pasiteisina. Pernai atėjo labiau motyvuoti studentai. Jie noriai mokosi, turi mažiau akademinių skolų. Nubyra kur kas mažiau studentų. Tad atsižvelgdamas į tokias sėkmingas tendencijas universitetas ir priima tokius sprendimus“, – „Sekundei“ tvirtino Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studijų prodekanė Brigita Stanikūnienė.
Kaip pažymi „Sekundės“ pašnekovė, šiame fakultete populiariausius socialinius mokslus stipriai vejasi statybos bei transporto inžinerija. Daugėja norinčiųjų studijuoti mechanikos, automatikos ir valdymo specialybes. Socialinių mokslų srityje krenta verslo administravimo ir vadybos specialybių populiarumas.
„Loginis, matematinis protas, įvairūs projektai ir braižymai vis dažniau traukia studentus. Technologiniai mokslai atsigauna. Pasirinkę inžinierių specialybes studentai nesunkiai užpildo nišas pramonėje ir versle. Sunkiai sekasi sukomplektuoti ekonomistų grupes. Vis dėlto dar juntamas protų nutekėjimas į sostinę. Gabūs ir talentingi moksleiviai mieliau renkasi studijas kituose didmiesčiuose“, – kalbėjo B. Stanikūnienė.
Pernai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas į bakalauro ir magistrantūros pakopas priėmė 124 studentus.
Švietimo ir mokslo ministerija aukštąsias mokyklas ragina kuo skubiau numatyti minimalų stojimo balą, tačiau Panevėžio kolegijos atstovai to daryti dar neskuba.
„Klausimą svarstysime šį mėnesį akademijos tarybos posėdyje. Kol neįvyko posėdis, negaliu nieko komentuoti, tačiau tikėtina, kad minimalus stojimo balas bus nustatytas“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas studijoms Ričardas Kliminskas.
Esant naujai sistemai nepasiekę minimalaus balo jaunuoliai negalės įgyti aukštojo išsilavinimo.
Anot pavaduotojo, kartelės kėlimas gabiems abiturientams didesnių kliūčių nesudaro. Svarbu iš anksto žinoti, kuria linkme norima eiti, atitinkamai pasirinkti baigiamuosius egzaminus, o vėliau ir norimą studijų programą. Tačiau prastais rezultatais mokyklas baigusiems mokiniams smarkiai sumažina galimybes pradėti mokslus aukštosiose mokyklose.
„Visų pirma kartelė turėtų užtikrinti aukštesnę studijų kokybę. Kai nėra konkursinio balo, tai ir žemiausius įvertinimus gavęs abiturientas turėjo galimybę įstoti į aukštąją mokyklą. Esant naujai sistemai nepasiekę minimalaus balo jaunuoliai negalės įgyti aukštojo išsilavinimo. Kita vertus, tikriausiai visos mokyklos supranta, kad ne kiekvienas pajėgus studijuoti aukštojoje“, – svarstė R.Kliminskas.
Šaltinis: 15min.lt
