Vis dažniau kalbama apie paradoksą: gyvename laikotarpiu, kai prekių gausa yra didžiausia istorijoje, tačiau kartu ryškėja ir neigiamos vartojimo pasekmės. Klimato kaita, oro tarša, augantys atliekų kalnai, socialinė nelygybė – tai padariniai, susiję su mūsų pasirinkimais, su mūsų visų ilgalaikio neatsakingo vartojimo pasekmėmis. Šie reiškiniai prieštarauja darnaus vystymosi principams, kurių siekia tiek valstybės, tiek tarptautinės organizacijos.
Vis dėlto situacija keičiasi. Pastebima nauja tendencija – vartotojai tampa sąmoningesni. Jie domisi, kaip gaminami produktai, kokį poveikį daro įmonės, ir vis dažniau renkasi atsakingesnius sprendimus. Vartojimas pamažu keičiasi iš įpročio nuolat įsigyti naują prekę į apgalvotą spendimą, kiek ta nauja prekė iš tiesų reikalinga.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) mokslininkai kartu su Vengrijos Széchenyi István universiteto mokslininkais prof. László T. Kóczy ir Márta K. Szombathelyi atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti atsakingo vartojimo raišką skirtingose šalyse.
Lygino atsakingą vartojimą
Lietuva ir Vengrija šiam tyrimui pasirinktos neatsitiktinai. Pasak KTU PTVF tyrėjos prof. Daivos Žostautienės, šios šalys leidžia pažvelgti į atsakingą vartojimą skirtinguose socialiniuose, ekonominiuose ir kultūriniuose kontekstuose.
„Mums buvo svarbu ne tik palyginti atsakingo vartojimo raišką skirtingose šalyse, bet ir įvertinti, ar atsakingo vartojimo raiška yra vienoda skirtinguose vartojimo etapuose ir kaip išoriniai veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka, įvairios paskatos vartoti atsakingai, sąlygoja vartotojų elgseną“, – pažymi KTU PTVF prof. D. Žostautienė.
Tyrimo rezultatai patvirtino, kad Lietuvoje ir Vengrijoje atsakingas vartojimas pasireiškia nevienodai. Pavyzdžiui, Lietuvoje dažniau akcentuojamas atliekų rūšiavimas, o Vengrijoje – atsakingas naudojimas, todėl tampa aišku, kodėl būtent šiuose etapuose atsakingo vartojimo raiška tose šalyse stipresnė. Tai rodo, kad kultūra, ekonomika ir socialinės normos daro didelę įtaką mūsų elgsenai.
Vartojimas – daugiau nei pirkimas
Ilgą laiką buvo manoma, kad atsakingas vartojimas prasideda ir baigiasi parduotuvėje. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė tam, ką žmogus pasirenka pirkti. Tačiau toks požiūris yra pernelyg siauras.
Iš tiesų vartojimas yra procesas, susidedantis iš trijų svarbių etapų: įsigijimo (ką perkame), naudojimo (kaip naudojame, kiek ilgai daiktas mums tarnauja), atsisakymo ar šalinimo (ką darome su daiktu vėliau, kai mums jo nebereikia). Tik suvokus visą šią grandinę galima kalbėti apie tikrą atsakingą vartojimą.
Pirmiausia, įsigijimas – tai mūsų pasirinkimas, todėl atsakingas vartojimas prasideda nuo klausimo: ar man to tikrai reikia? Jei atsakymas – taip, tuomet svarbu rinktis produktus, kurie yra mažiau kenksmingi aplinkai, pagaminti etiškai ar prisideda prie socialinės gerovės.
Pavyzdžiui, perkame kavą. Gal puodelis išsinešimui ir pigesnis, tačiau neaiškios kilmės, o kitas – šiek tiek brangesnis, tačiau su ekologiškumo ženklu, tačiau dar atsakingesnis sprendimas –nuosavas daugkartinis puodelis.
Antra, naudojimas susijęs su kasdieniniais mūsų įpročiais. Net ir pats „žaliausias“ produktas praranda savo vertę, jei naudojamas neatsakingai, netaupant ir nesistengiant, kad daiktas tarnautų ilgesnį laiką. Taupymas, taisymas naudojimo etape – tai paprasti, bet reikšmingi veiksmai, leidžiantys sumažinti išteklių švaistymą.
Galiausiai, daikto istorija nesibaigia tada, kai jis tampa nereikalingas. Rūšiavimas, perdirbimas, dovanojimas ar pardavimas gali ženkliai sumažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos.
Kas lemia mūsų pasirinkimus?
Mokslininkai, nagrinėdami žmogaus pasirinkimus ir elgseną, dažniausiai išskiria dvi pagrindines veiksnių grupes – vidinius ir išorinius. Vidiniai veiksniai slypi pačiame žmoguje: tai jo vertybinės nuostatos, aplinkosauginis sąmoningumas, išsilavinimas, pajamų lygis, amžius bei asmeninis požiūris į klimato kaitos ar socialines problemas. Būtent šie aspektai formuoja individualų santykį su pasauliu ir lemia, kaip žmogus priima sprendimus kasdienėse situacijose.
Išoriniai veiksniai ne mažiau veikia mūsų pasirinkimus – tai reklamos įtaka, prekių ir paslaugų kainos, socialinė aplinka bei informacijos prieinamumas. Šie elementai neretai subtiliai, bet reikšmingai nukreipia žmogaus pasirinkimus, formuodami jo elgesį platesniame visuomenės kontekste.
Įdomu tai, kad šie veiksniai skirtinguose vartojimo etapuose veikia nevienodai. Pavyzdžiui, reklama gali paskatinti nusipirkti ekologišką produktą, tačiau ji nebūtinai paveiks tai, kaip ilgai jį naudosime ar tinkamai jo atsisakysime, pavyzdžiui, išmesime nerūšiuodami.
Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau kalba apie vadinamąjį daugiapakopį vartojimo modelį. Jis pabrėžia, kad atsakomybė negali būti fragmentiška. Negana tik pirkti atsakingai – svarbu atsakingai ir naudoti, ir atsisakyti daiktų.
Ši idėja siejasi su vadinamuoju trigubos naudos modeliu: planeta – žmonės – pelnas. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų sprendimas turi potencialą: saugoti aplinką, skatinti socialinį teisingumą, palaikyti tvarią ekonomiką.
Kodėl atsakingas vartojimas skiriasi?
Nors daugelis žmonių pritaria tvarumo idėjoms, realybėje jų elgsena ne visada tai atspindi. Pasaulio ekonomikos forume paminėta, kad kai kuriose apklausose Europoje net iki 80 proc. vartotojų deklaruoja norą mokėti daugiau už tvarius produktus, deja, realūs sprendimai dažnai skiriasi. Šis skirtumas tarp deklaruojamų vertybių ir konkrečios elgsenos yra vienas spręstinų iššūkių.
Lietuvos ir Vengrijos mokslininkų tyrimas taip pat parodė, kad vartotojų sprendimus abiejose šalyse stipriai veikia informacija apie neatsakingo vartojimo pasekmes ir reklama, akcentuojanti aplinkos žalą. Vis dėlto konkrečios nuostatos skirtingose šalyse skiriasi.
Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dalis vartotojų mano, jog ekologiški produktai kainuoja brangiau. Todėl komunikacijoje svarbu pabrėžti ne tik aplinkosauginę, bet ir ilgalaikę ekonominę naudą.
Tuo tarpu Vengrijoje vyrauja stipresnis įsitikinimas, kad tvarūs pasirinkimai reikalauja daugiau laiko, todėl čia svarbu parodyti, kad atsakingas vartojimas gali būti ne tik prasmingas, bet ir patogus.
„Labai svarbu ne tik kalbėti apie tvarumą, bet ir gebėti tiksliai perteikti jo naudą skirtingoms vartotojų grupėms. Tai, kas vienoje visuomenėje veikia kaip stiprus argumentas, kitoje gali būti visiškai neveiksminga“, – sako prof. D. Žostautienė.
Jos teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad atsakingo vartojimo raiška priklauso nuo konkretaus kultūrinio ir socialinio konteksto.
„Tai patvirtina, kad universalių sprendimų šioje srityje nepakanka – būtina atsižvelgti į visuomenėje vyraujančias nuostatas ir realius elgsenos modelius bei daryti jiems poveikį, siekiant atsakingo vartojimo visuose jo etapuose“, – sako ji.
Maži sprendimai – dideli pokyčiai
Pasak profesorės, atsakingas vartojimas nėra vienkartinis sprendimas. Tai kasdienė praktika, kuri formuoja mūsų gyvenimo būdą. Šis daugialypis, dinamiškas procesas, reikalaujantis sąmoningumo visose vartojimo fazėse. Kiekvienas pasirinkimas – nuo greito užkandžio iki naujo telefono – yra mažas balsas už tam tikrą pasaulio modelį.
Galbūt vienas sprendimas atrodo nereikšmingas. Tačiau milijonai tokių sprendimų gali pakeisti kryptį, kuria juda visa visuomenė.
„Todėl atsakingas vartojimas – tai ne tik apie tai, ką perkame. Tai apie tai, kaip gyvename. Ir būtent čia slypi tikroji jo galia: galimybė kurti tvaresnę ateitį. Atsakingas vartojimas prasideda nuo asmeninio sprendimo, tačiau jo reikšmė visada peržengia individualų lygmenį. Tai pasirinkimai, kurie formuoja ne tik mūsų kasdienybę, bet ir socialinę, ekonominę bei aplinkosauginę vystymosi perspektyvą“, – apibendrina KTU PTVF prof. D. Žostautienė.
