Fakultete vykdomos aukštos kokybės studijų programos, tarptautinių ekspertų sprendimu gavo aukščiausius įvertinimus;

Magistrantūros studijų trukmė – nuo 1,5 metų iki 2 metų;

Pigesnis pragyvenimo lygis lyginant su didmiesčiais;

Į bendrabutį priimami visi pageidaujantys studentai;

Didesnės galimybės išvykti į užsienį praktikai ir studijoms pagal „Erasmus+“ mainų programas;

9 laboratorijos;

Palankios įsidarbinimo galimybės turintiems universitetinį išsilavinimą;

Lanksčiai derinamos studijos ir darbas.

ČIA VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ SPRENDIMAI TAU IR PASAULIUI!

Misija

Ugdyti lyderystės ir verslumo kompetencijas, pasitelkiant verslo praktiką ir technologinius pasiekimus, stiprinant  švietimo, mokslo ir verslo sinergiją bei aktyviai prisidedant prie Aukštaitijos regiono ekonominės pažangos ir visuomenės raidos.

Vizija

Universitetinis technologijų ir verslumo kompetencijų centras, sujungiantis verslą ir technologijas bei skatinantis inovacijas ir didinantis visuomenės atsparumą siekiant tvarios Aukštaitijos regiono pažangos.

 Vertybės

Atsakingumas visuomenei

Apimantis atsakomybę studentams, darbuotojams bei partneriams dėl Universiteto veiklos skaidrumo, akademinio sąžiningumo bei socialinės atsakomybės žmogui ir gamtai.

Bendradarbiavimas

Svarbus tiek organizacijos viduje, tiek už jos ribų. Bendradarbiaudami siekiame kurti tiek tvirtą bendruomenę, tiek nuolat besiplečiantį partnerių tinklą.

Nuolatinis tobulėjimas

Užtikrinantis, kad mūsų Universitete studijuotų motyvuoti studentai bei dirbtų profesionalumu įkvepiantys darbuotojai

Principai, kuriais vadovaujamės mūsų akademiniuose siekiuose, apima:

Tarpdisciplininį požiūrį: integruojant technologijas bei verslą ir bendradarbiaujant su įvairių disciplinų mokslininkais, kompleksiniams visuomenės iššūkiams Aukštaitijos regione spręsti.

Talentų ugdymą: ugdant lyderius ir profesionalus, pasirengusius įgyvendinti teigiamus pokyčius Aukštaitijos regione.

Pasaulinę perspektyvą: vykdant tarptautinei akademinei bendruomenei rezonuojančius tyrimus, bendradarbiaujant su užsienio partneriais ir skatinant Fakulteto internacionalizavimą, siekiant parengti regionui pridėtinę vertę kuriančius studentus.

Tinklaveiką: įsitraukiant į rezultatyvų bendradarbiavimą su universiteto kolegomis ir tarptautinių tinklų mokslininkais, kuriant švietimo programas kartu su akademiniais ir socialiniais partneriais.

Į iššūkius orientuotas iniciatyvas: įnešant indėlį į tvarios ekonomikos ir atsparios visuomenės vystymąsi, vykdant mokslinius tyrimus bei sprendžiant kartu su socialiniais partneriais realius iššūkius.

Panevėžio mieste sparčiai augant pramonės įmonėms bei kylant kvalifikuotų specialistų – inžinierių poreikiui, 1961 m. rugsėjo 1 d., LR vyriausybei rekomendavus, Panevėžio politechnikumo bazėje atidarytas Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinis skyrius. Skyriaus vedėju buvo paskirtas Pranas Pranaitis. Į pramoninės ir civilinės statybos specialybę priimti 62 studentai.

1963 m. į Kauno politechnikos instituto Panevėžio vakarinį skyrių atvyko dirbti pirmasis, 1962 m. apsigynęs daktaro laipsnį, technikos mokslų inžinierius, docentas Algimantas Labudis, kurio iniciatyva prasidėjo glaudus mokslo ir miesto įmonių bendradarbiavimas. 1965 m. rugsėjo 1 d. skyrius buvo pertvarkytas į vakarinį fakultetą, o 1989 m. Panevėžio fakultete atidarytas dieninis skyrius vadinamas KPI Panevėžio fakultetu.

1975 m. jau veikia trys mokslinės laboratorijos.

1989 m. Panevėžio fakultete atidarytas dieninis skyrius vadinamas tiesiog KPI Panevėžio fakultetu.

1989 m. rugsėjį Panevėžio fakultetas perima tarpmokyklinį mokymo kombinatą (S. Daukanto g. 12).

1995 m. kovo 17 d. Panevėžio politechnikos fakultete įsteigtas Vadybos technologijų ir verslo mokymo centras (VMC), remiamas JAV tarptautinio vystymo agentūros.

Nuo 1965 iki 1991 metų, intensyvus progresas, apimantis beveik tris dešimtmečius fakulteto periodo Panevėžyje, savaime nevyko, visų svarbiausių įvykių sūkuryje dalyvavo asmenybės. Viena jų doc. dr. Algimantas Labudis – 18 metų išdirbęs fakulteto dekano pareigose, mokslininkas ir išradėjas, paskelbęs keturiasdešimt visą Lietuvos elektrotechnikos raidą įtakojusių mokslinių darbų, kuriuose tyrinėjo elektros matavimo prietaisų konstravimą, daug prisidėjęs prie lietuvių inžinierių rengimo.

1998 m. spalio 1 d. KTU Senatas priėmė sprendimą reorganizuoti Panevėžio politechnikos fakultetą į Panevėžio filialą, o 2001 m. balandžio 4 d. pervadinti į „KTU Panevėžio institutas“, su dviem fakultetais: „Technologijų fakultetas“ bei „Vadybos ir administravimo fakultetas“.

2014 m. sausio 1 d. Panevėžio instituto fakultetai buvo apjungti į vieną fakultetą – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą.

2017 m. spalio 26 d. KTU Tarybos nutarimu V7-T-26 Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto katedros apjungtos į vieną Technologijų ir verslumo kompetencijų centrą.

Per daugiau nei 50 metų KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto istorijoje minima daug darbščių, novatoriškų ir kūrybingų dėstytojų ir vadovų, kurie padėjo tvirtus pamatus Universitetinėms studijoms Panevėžyje: Pranas Pranaitis, doc. dr. Algimantas Labudis, doc. dr. Algimantas Zenkevičius, prof. habil. dr. Algirdas Jurkauskas, prof. dr. Žilvinas Bazaras, prof. habil. dr. Jonas Bareišis, doc. dr. Jonas Valickas, doc. dr. Stasys Stoškus, prof. dr. Asta Valackienė ir kt.