Besirengiant atkurtos Lietuvos 100-mečio minėjimui, Universiteto bendruomenė pasiūlė net 11 idėjų. Įvykus balsavimui, aktualiausia, labiausiai patikusia ir reikšmingiausia idėja, buvo išrinkta KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto idėja „Vystyti regionus“, surinkusi beveik 200 balsų.
Ši idėja taip pat įtraukta į KTU „Atkurtos Lietuvos 100-mečio“ programą.
Miestai ir regionai – atskiros „respublikos“
Fakulteto dekanės Daivos Žostautienės teigimu, pasiūlytos idėjos Lietuvai esmė – skatinti jaunus žmones tobulėti gimtajame krašte ir taip prisidėti prie Lietuvos regionų vystymo.
„Studijų metu įgytas žinias skatinkime taikyti regionuose, nes tokiu būdu studentai nenutrauktų sąsajų su gimtosiomis vietomis. Viena didžiausių regionų problemų – protų nutekėjimas ne tik į užsienį, bet ir į sostinę. Vis didėjanti tendencija, jog didelė dalis būsimųjų abiturientų nori išvykti į kitą valstybę ne tik studijuoti, bet ir gyventi“, – kalbėjo ji.
- Žostautienės nuomone, skatindami jaunuolius aukštąjį mokslą rinktis Lietuvoje, o studijų praktiką atlikti regionuose, mažintume minėtą atotrūkį ir didintume norą kurti ateitį savo šalyje.
„Kaip tai pasiekti? Skatinkime kurti verslą, ieškokime lengvatų, dotacijų naujų įmonių steigėjams. Regionuose jau kurį laiką veikiančiose įmonėse, įstaigose drąsiai priimkime studentus, suteikime jiems galimybę stažuotis ar dirbti atostogų metu“, – galimas išeitis vardijo dekanė.
Idėja brandinta ne vienerius metus
- Žostautienės teigimu, idėja vystyti regionus KTU Panevėžio fakultete gimė kur kas anksčiau: „Regionų vystymo problematiką juose gyvenantys žmonės jaučia jau labai ilgai. Su šia idėja mes gyvename kasdien, su ja atsikeliame ryte ir užmiegame vakare.“
Pasak pašnekovės, vis nuskambanti frazė, kad „Lietuva yra du su puse miesto ir likusi Lietuva“ regionams yra labai skaudi. „Protų nutekėjimas, didėjanti turtinė nelygybė, ribotos verslų plėtros galimybės, trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos… Kol nepakelsime regioninės politikos į tokį lygmenį, kuriame ji iš tiesų veiktų, rezultatų neturėsime“, – kalbėjo D. Žostautienė.
Dekanė apgailestavo, kad regionų problema ir jų vystymo perspektyva šiandien yra labai miglota: „Jeigu regionuose nebus stiprinamas švietimas, neliks ir kvalifikuotos darbo jėgos be kurios bus neįmanoma pritraukti investuotojų, kurtis naujiems aukštomis technologijomis grįstiems verslams.
Paklausus bet kurio verslininko, kas lemia jų pasirinkimą, kurioje vietoje kurti savo verslą, atsakymas paprastai būna toks pats – kvalifikuotos darbo jėgos buvimas ar nebuvimas.“
Sėkmės istorijos gimsta ne tik užsienyje
- Žostautienės įsitikinimu, eliminavus aukštojo mokslo pasirinkimo galimybę regionuose, būtų apribotos galimybės jiems vystytis. „Reikia keisti vis didesnį pagreitį įgaunančią nuostatą, jog likti regione yra „ne lygis“, o baigus mokyklą reikia mažų mažiausiai išvažiuoti gyventi ir studijuoti į Vilnių ar Kauną, o gabiausiems – į užsienį“, – ragino pašnekovė.
Atkreipdama dėmesį, kad regionuose taip pat yra daug talentingų, nemažai pasiekusių jaunų žmonių, dekanė pažymi, kad studijavimas užsienio universitete savaime nėra sėkmės istorija.
„Štai gruodžio mėnesį savo robotą sukūręs KTU PTVF magistrantas Giedrius Liaučys, sulaukęs asmeninio kvietimo iš Japonijos mokslininkų, išvyksta į robotikos varžybas Japonijoje, kur atstovaus ne tik KTU, bet ir Lietuvą“, – tikrosios sėkmės istorijos pavyzdį pateikia D. Žostautienė.
Regionas studijoms – tik planas „B“ ar „C“
Tai, jog Lietuvos regionai susiduria su iššūkiais, iliustruoja praėjusių metų bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas. Pirmajame etape technologijos mokslų krypties KTU Panevėžio fakulteto I pakopos studijų programos nesurinko pakankamo skaičiaus stojančiųjų ir buvo uždarytos.
Panaši situacija – ir kituose šalies regionuose. D Žostautienės teigimu, regionuose patenkinti studijų programų rentabilumo reikalavimus, kai pastarieji sostinėje ir Panevėžyje yra vienodi, šiai dienai yra sunkiai įveikiama užduotis.
„Abiturientai, per pirmąjį priėmimo etapą įstoję į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose Vilniuje ar Kaune, paskaičiavę ir įvertinę būsimas finansines išlaidas (susisiekimas, bendrabutis, mokslas už studijas), regionuose siūlomas studijas pasirenka dažniausiai po pirmo priėmimo etapo“, – komentavo pašnekovė.
„Esame priversti žaisti pagal tas pačias taisykles, kaip didžiųjų šalies miestų universitetai, bet šioje vietoje ir kyla klausimas, kokia yra Lietuvos regioninė politika?, – klausė fakulteto dekanė. – Jeigu gautume „tolerancijos“ ribas dėl kvotų bei skatinimą, paramą dėl finansavimo, atsirastų motyvai ir perspektyvos jaunam žmogui likti regione.“
Jos nuomone, puikus sprendimas regionams būtų išgryninti savo specializacijas ir jų kontekste vykdyti studijas, kurios sustiprintų tuos regionus ir nesidubliuotų su kituose miestuose siūlomomis studijų programomis.
Maži darbai – dideli rezultatai
Tai, jog visa KTU bendruomenė atsigręžė ir įvertino šalies regionų problemų svarbą nustebino ir pradžiugino panevėžiečius. D. Žostautienė įsitikinusi, kad didžiuosiuose miestuose gyvenantys žmonės iššūkius, su kuriais susiduria regionai ir jų mastą, jaučia kur kas mažiau.
„Kai pranešiau šią žinią fakulteto darbuotojams, pasigirdo ovacijos. Džiaugiamės, jog esame ne vieni“, – sakė Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto atstovė.
KTU Kultūros projektų koordinatorė Klaudija Aleksandravičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, jog vienas iš „Idėja Lietuvai“ projekto tikslų – sutelkti bendruomenę. „Manau, kad būtent tai ir padarėme. KTU Panevėžio fakultetas mums tapo dar artimesnis“, – sakė ji.
- Aleksandravičiūtė pažymi, kad visos šalies mastu siūlytos idėjos gali būti panašios, kitais žodžiais kalbėti apie tuos pačius dalykus, todėl antrajame iniciatyvos etape, visos pasiūlytos idėjos bus tarsi absorbuojamos, išgryninamos, o tuomet prasidės viešos diskusijos.
Universitete bus organizuojama tęstinė idėjos „Vystyti regionus“ iniciatyva, kurios metu studentai bus kviečiami atsigręžti į regionus iš kurių atvyko studijuoti į Kauną, pristatyti savo gimtąjį kraštą, tapti jo ambasadoriais.
Pasak K. Aleksandravičiūtės, regionų pristatymas fotografijomis bei pasakojimais apie savo gimtojo krašto vietas padės jaunimui geriau pažinti Lietuvą, atkreips dėmesį į iki šiol studentų aktyvumo mažiau sulaukusias vietoves.
