Statistika rodo, kad pasaulinę pandemiją sukėlusiu koronavirusu vaikai serga rečiau, o jų ligos forma daug lengvesnė nei vyresnių žmonių. Siekdami išsiaiškinti to priežastis, lietuvių ir kurdų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad mažesnį vaikų sergamumą gali lemti rutininiai vaikystės skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR). Hipotezę mokslininkai grindžia atrastu 30 aminorūgščių pėdsakų sekų panašumu tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų baltymų. Hipotezei pagrįsti reikalinga eksperimentinė analizė.
Pasaulinė koronaviruso (COVID-19) pandemija jau pareikalavo daugiau nei 500 tūkst. gyvybių, o visame pasaulyje patvirtinta beveik 12 mln. COVID-19 infekcijos atvejų.
Visgi remiantis išsamiais COVID-19 infekuotų pacientų duomenimis iš Kinijos, Italijos ir Pietų Korėjos, jaunesni nei 10 metų vaikai šia liga serga rečiau ir lengviau.
Nors vaikų mažesnio sergamumo nuo koronaviruso (angl. SARS-CoV-2) priežastys lieka neaiškios, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Irake veikiančio Charmo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad didesnis vaikų imunitetas šiai ligai gali būti susijęs su rutininiais vaikystės skiepais nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Hipotezę patvirtina mokslininkų atliktų tyrimų metu gauti duomenys apie panašumus tarp koronaviruso ir tymų bei raudonukės virusų.
Žmogaus organizmas, kovodamas su svetimkūnio dalelėmis, patekusiomis į kūną, gamina antikūnus. Todėl ankstyvoje vaikystėje žmonės skiepijami, dėl ko jiems susidaro stiprus imunitetas, apsaugantis nuo pagrindinių virusinių ligų.
Koronavirusai – apvalkaliniai virusai su viengrandžiu ribonukleino rūgšties (RNR) genomu. S baltymas yra pagrindinis imunogeninis koronaviruso baltymas, kuris išprovokuoja organizmo imuninę reakciją.
„Antikūnai, kuriuos dėl MMR vakcinos pagamina vaikų organizmas, gali atpažinti kai kurias koronaviruso paviršiaus baltymų dalis (epitopus). Šie antikūnai, ypač epiteliniame kvėpavimo takų sluoksnyje, gali blokuoti viruso patekimą į ląsteles“, – paaiškina Rimantas Kodžius, KTU Panevėžio technologijos ir verslo fakulteto profesorius.
MMR vakcina saugo vaiką nuo tymų, epideminio parotito (dar vadinamo kiaulyte) ir raudonukės. Imunologinis principas, pagrįstas antikūnų kryžmine reakcija, atpažįstančia antigenus skirtinguose mikrobuose, įkvėpė KTU profesoriaus R. Kodžiaus vadovaujamą tyrėjų grupę ieškoti homologinės sekos panašumų tarp koronaviruso ir tų virusų nuo kurių skiepijama vaikystėje. Mokslininkų tyrimai atskleidė 30 aminorūgščių pėdsakų panašumus tarp koronaviruso paviršiaus baltymo ir tymų viruso sulieto glikoproteino, taip pat raudonukės viruso glikoproteino apvalkalo.
„Esame pirmoji mokslininkų grupė, iškėlusi hipotezę jog MMR vakcina gali apsaugoti vaikus nuo koronaviruso ir pasiūliusi hipotezę paremiančius argumentus dėl homologinės sekos panašumo tarp koronaviruso, tymų ir raudonukės virusų“, – tikina prof. R. Kodžius.
Anot mokslininkų, naujausi tyrimai rodo, kad po MMR vakcinacijos susidarę antikūnai žmogaus organizme gali išlikti 15–20 metų. Todėl ir apsauga nuo COVID-19 galėtų trukti tokį patį laiko tarpą. Tačiau hipotezei pagrįsti vis dar reikalingi eksperimentiniai tyrimai in vivo ir in vitro, apimantys išgryninto koronaviruso baltymo smaigalio tyrimus, lyginant juos su tymų ir raudonukės virusų polikloniniais ir monokloniniais antikūnais.
R. Kodžius metus praleido tyrinėdamas ir dėstydamas Amerikos Irako universitete – Sulaimani (angl. The American University of Iraq Sulaimani, AUIS) Irake, Kurdistano regione, Sulaimani mieste. Taip prasidėjo jo bendradarbiavimas su vietiniais mokslininkais.
„Net ir šiuo neapibrėžtu laikotarpiu, pasaulį užvaldžius koronaviruso pandemijai, bendradarbiavimas duoda rezultatų. Prieinamas telefono ryšys, internetas, todėl darbai ir įvairių projektų vystymas įmanomas ir nekeliaujant“, – teigia R. Kodžius, KTU pradėjęs dirbti 2018-aisiais.
Mokslinis straipsnis „Does Early Childhood Vaccination Protect Against COVID-19?“ pirmą kartą publikuotas „Frontiers in Molecular Biosciences“, 2020 m. birželio 5 d.
