Kauno technologijos universitetas (KTU) ne tik vienas geriausiai rinkos poreikius tenkinančių universitetų – susidarius studentų grupėms atvyksta skaityti paskaitų į jų miestus, bet ir taiko naujus studijų metodus ir formas.
Kauno technologijos universitetas (KTU) ne tik vienas geriausiai rinkos poreikius tenkinančių universitetų – susidarius studentų grupėms atvyksta skaityti paskaitų į jų miestus, bet ir taiko naujus studijų metodus ir formas.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Kėdainių grupės antrakursiams vadybos magistrantams prof. Asta Valackienė surengė interaktyvią paskaitą ne auditorijoje, o Kėdainiuose sėkmingai veikiančioje AB „Lifosa“. Šioje įmonėje dirba du grupės studentai.
Interaktyvioje paskaitoje tema „ Pokyčių valdymo modelių taikymas verslo aplinkoje“ teorinės žinios apie pokyčių diagnozavimo metodiką ir taikymą buvo gilinamos ir įtvirtinamos realioje verslo įmonėje, konkrečios verslo įmonės pavyzdžiu, diskutuojant su dirbančiaisiais. Dėstytoja metodiškai paskirstė komandinio darbo grupes, pateikdama konkrečias analitines užduotis. Viena studentų komandinio darbo grupė, analizavo pokyčių numatymą, nagrinėdama AB „Lifosa“ raidos etapus, kurie buvo atspindėti įmonės vaizdo pristatyme bei kalbantis su įmonės administracijos atstovais. Kita komandinio darbo grupė analizavo verslo proceso valdymo efektyvumo aspektus, aktyviai įsitraukdama į diskusiją apie įmonės verslo strategijos formavimą, motyvuojant darbuotojus. Trečioji – aiškinosi, kaip teoriniai reputacijos ir įvaizdžio modeliai taikomi ir veikia praktikoje, kokie dirbančiųjų lūkesčiai. Moderuoti šią užduotį buvo paprašyta Kėdainių viešųjų ryšių specialistė, kuri pristatė, kaip yra konstruojama įmonių reputacijos valdymo programa, kaip vykdomas monitoringas .
Vėliau studentai išsiruošė į ekskursiją po įmonę. Taikant stebėjimo metodą, analizuotas įmonės gamybos procesas, jo valdymo ypatumai. Aptarta įmonės veikla nuo žaliavos gavimo ir produkcijos sukūrimo iki jos realizavimo.
Svečiai apsižvalgė AB „Lifosa“ muziejuje. Čia esantys eksponatai iškalbingai byloja įmonės istoriją, o gausybė apdovanojimų liudija, kad AB „Lifosa“ yra socialiai atsakingų įmonių gretose.
Neaplenkti ir Kėdainių alpėmis vadinami baltieji fosfogipso kalnai. Šios gamybinės atliekos, susidarančios fosfatą paveikus sieros rūgštimi, „Lifosa“ yra sukaupusi gerokai per 20 mln. tonų. Kasdien įmonė šio gipso išpila 5 500 tonų, tad per metus kalnus papildo maždaug 2 milijonais tonų. Kai kurių kalnų aukštis siekia net 60 metrų, o jų užimamas plotas – daugiau kaip 84 ha.
Apibendrinti paskaitą ir seminarą studentai susėdo įmonės posėdžių salėje. Čia jie sutarė rengti modulių „Organizacijos reputacijos valdymas“ ir „Pokyčių vadyba“ semestro darbus, pasiskirstė užduotis.
Prof. A. Valackienė džiaugiasi studentų kūrybiškumu ir aktyvumu, dėkoja už komandinį darbą studijų procese, yra įsitikinusi, kad tokios paskaitos padeda geriau suprasti, kaip teorija veikia praktikoje.
