Gegužės 25 d. Kauno technologijos universiteto Panevėžio Technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) studentai kartu su dėstytoja Jūrate Baltušnikiene lankėsi Panevėžio pataisos namuose. Vizito į įkalinimo įstaigą metu studentai apžiūrėjo moterų kalėjimo patalpas, gilinosi į nuteistųjų gyvenimo kasdienybę, o dėstytoja skaitė paskaitą tema „Visuomenės nuostatos nuteistųjų atžvilgiu: ar įmanomi pozityvūs pokyčiai?“.
2013 m. Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuostatų tyrimas parodė, kad grįžusieji iš įkalinimo įstaigų asmenys yra ta socialinė grupė, kurios savo kaimynystėje nepageidautų daugiau nei pusė (52 proc.) apklausos dalyvių. Dar blogesnėje pozicijoje nei grįžusieji iš įkalinimo įstaigų yra tik romai. Jų kaimynystėje nenorėtų gyventi net 66 proc. respondentų.
KTU PTVF studentų vizito į Panevėžio pataisos namus tikslas – susipažinti su įkalinimo įstaigos kasdienybe bei susidaryti tiesioginį įspūdį apie nuteistąsias.
Pirmo kurso studentė Dalė Miknevičiūtė po vizito į pataisos namus dalinosi savo įspūdžiais ir teigė, kad apsilankymas šioje įstaigoje pakeitė jos nuostatas. „Anksčiau manydavau, kad nuteistosios pataisos namuose atgailauja už savo nusižengimus griežtai įkalintos vienutėse ir dėvi dryžuotas kalinių uniformas. Pasirodo, kad gyvenimo sąlygos pataisos namuose visai ne tokios, kokias rodo filmuose. Čia taip pat verda gyvenimas, moterys turi kuo užsiimti, tik, pasak jų pačių, noro reikia. Labiausiai mane nustebino nuteistųjų įvairovė. Dalis nuteistųjų man pasirodė maloniai nusiteikusios bendrauti, mandagiai sveikinasi. Manau, joms grįžus į visuomenę nebus sunku prisitaikyti ir daugiau nebepaslysti”, – kalbėjo D. Miknevičiūtė.
Ketvirto kurso studentė Martyna Tubelytė po vizito į pataisos namus pastebėjo, kad nuteistosios gyvena gana aktyviai: užsiima įvairia kūryba, mokosi ir siekia įgyti tam tikrą išsilavinimą, kai kurios dirba. Stebint į paskaitą atėjusias moteris buvo pastebėta, jog jos įdėmiai klausėsi, diskutavo ir stengiasi būti ta visuomenės dalimi, kuria esame ir mes patys.
Pirmo kurso studentas Aivaras Bagdonas pastebėjo, kad pamačius kalėjimą iš vidaus keičiasi nuomonė apie pačią įstaigą bei nuteistąsias. Pasak jo, vizito metu vaikinas suprato, kad kalėjime ne tik atliekama bausmė, bet yra ir naudingos bei padedančios neprarasti socialinių įgūdžių veiklos.
Pasak J. Baltušnikienės, įsigilinus į žmogaus elgsenos priežastis galime tikėtis nuostatų kaitos ir tolerancijos ribų tam tikrų asmenų atžvilgiu „perbraižymo“.
„Supratimas ir gilinimasis, dar nereiškia nuteistųjų pateisinimo, bet tai pirmas žingsnis imtis veiksmingos pagalbos, efektyvios kai kurių asmenų resocializacijos ir reintegracijos. Juk nuteistieji irgi yra mūsų visuomenės nariai. Įvairių sričių mokslininkai diskutuoja apie teisės pažeidimų priežastis. Vis tik dauguma specialistų pritaria, kad socialinių veiksnių (pvz., šeimos, bendraamžių) vaidmuo kriminogeniniuose procesuose yra neabejotinai daug didesnis negu biologinių (pvz., lyties, genų) ar psichologinių veiksnių.
Kitais žodžiais tariant, teisės pažeidėju paprastai tampama, o ne gimstama. Jeigu vaikas augo asocialioje šeimoje, kur nuolat buvo mušamas, jo aplinkoje nuolat girtauta, – didelė tikimybė, kad užaugęs žmogus bus perėmęs tuos elgsenos modelius, kuriuos kasdien matė. Visada studentų klausiu, ar turime mes teisę smerkti žmones, neturėjusius palankių sąlygų užaugti dorais piliečiais? Juk akivaizdu, kad viskas yra daug sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – teigia J. Baltušnikienė.
Pasak jos, neigiamos nuostatos nuteistųjų atžvilgiu apsunkina arba užkerta kelią nuteistiesiems grįžti į normalų gyvenimą. Kalėjimų departamentas Panevėžyje Rožyno mikrorajone nupirko namą, kuriame apgyvendintos kelios nuteistosios su savo vaikais iki ketverių metų. Iki tol bausmę atliekančios moterys su savo atžalomis gyveno Panevėžio pataisos namuose. Kovo mėnesį Alytuje, o gegužės mėnesį Marijampolėje atidaryti pusiaukelės namai, kuriuose įsikūrė nuteistieji už nesunkius nusikaltimus. Dar dveji pusiaukelės namai bus atidaryti Vilniuje ir Pravieniškėse. Tačiau šie projektai, kuriuos iš dalies finansuoja Norvegija, sunkiai skinasi kelią, nes žmonės nenori nuteistųjų kaimynystės.
Kaip teigia J. Baltušnikienė, apie 20 proc. į laisvę išleistų nuteistųjų vėl įvykdo nusikaltimus ir yra sugrąžinami už grotų, tačiau iš tų, kurie į laisvę išėjo pagal Probacijos įstatymą, vėl nusikalsta tik apie 5 proc.
„Todėl pusiaukelės namai yra pažangi praktika ir alternatyvi priemonė laisvės atėmimui, kuomet nesunkius nusikaltimus padariusiems ir gerai besielgiantiems asmenims sudaromos sąlygos gyventi lyg tarpinėje stotelėje tarp kalėjimo ir laisvės. Ko gero nekyla abejonių, kad grįžti į pilnavertį gyvenimą būna paprasčiau iš pusiaukelės namų, nei iš įkalinimo įstaigos“, – kalbėjo J. Baltušnikienė.
