Prieš metus amerikiečių portalas Science (sciencemag.org) publikavo straipsnį apie lietuvį mokslininką, gamtos mokslų daktarą Rimantą Kodžių. Anot straipsnio autoriaus J. Bohannon, mokslininkai nuolat keliauja, o tarp keliaujančių mokslininkų išsiskiria tokios asmenybės, kaip Rimantas Kodžius, kuris, 1995-siais išvykęs iš Lietuvos, iki šiol gyveno bei dirbo daugiau nei dešimtyje Vakarų Europos, Azijos valstybių bei Australijoje. Mėgstantis iššūkius ir nuotykius mikrobiologas, genetikas, chemikas, darbo RIKEN Genomikos mokslų centre (Japonija) metu prisidėjęs prie žinduolių (taip pat ir žmogaus) genomo evoliucijos mechanizmų išaiškinimo, nuo 2018-jų rudens prisijungs prie kolegų Panevėžyje.
Apsistoti Panevėžyje mokslininkas nusprendė pasinaudodamas galimybėmis, kurias pasiūlė Lietuvos mokslo taryba, vykdydama konkursinę mokslo finansavimo programos priemonę „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“, dar vadinamą „sugrįžimo“ ar „reintegracijos grantais“. Dalyvauti konkurse buvo kviečiami ne mažiau kaip prieš penkerius metus iš Lietuvos emigravę ir aukščiausio lygio tarptautinę karjerą padarę mokslininkai. Iš viso šiais metais į Lietuvą sugrįžta trylika mokslininkų, kurių kiekvienas atsiveža savo idėjas ir savo komandą. Jie konkurso tvarka atrinkti iš dvidešimt keturių pretendentų. Vienos reintegracijai skirtos dotacijos dydis – iki milijono eurų.
Vis dėlto, kaip sako pats Rimantas Kodžius, pinigai tėra tik priemonė siekiant ambicingų mokslinių rezultatų, kurių poreikis ir vizija negimsta nei per vieną dieną, nei per mėnesį, nei per metus. Su Panevėžyje dirbančiu mokslininkų kolektyvu, vadovaujamu Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus dr. Dariaus Viržonio, R. Kodžius bendradarbiauja daugiau nei septynerius metus. Mokslininkus bendram darbui suvedė dviejų skirtingų mokslo šakų – mikrobiologijos ir elektronikos sinergijos galimybė. D. Viržonio ir jo mokslinės grupės Panevėžio mechatronikos centre sukurtos sąlygos vykdyti tarptautinės reikšmės mokslinius tyrimus tapo palankia dirva bendradarbiavimui kuriant mikroskysčių lustus (microfluidic chips) su integruotais mikroelektromechaniniais elementais, skirtus bioanalizei, aplinkos stebėsenai ir diagnostikai. Rimantui nutarus prisijungti prie Panevėžio mokslo bendruomenės, mokslininkai priėmė sprendimą savo mokslinę patirtį ir žinias pašvęsti sprendžiant mokslinį uždavinį, susijusį su mieste veikiančia AB „Roquette Amilina“.
Viena stambiausių Europoje krakmolo gamintojų (įmonė priklauso Roquette įmonių grupei, valdomai prancūzų kapitalo), savo pagrindinei produkcijai gaminti sunaudoja tūkstančius tonų Panevėžio regione išaugintų kviečių. Tačiau nei įmonė, nei jos savininkai Roquette, nei kitos gimininga veikla užsiimančios įmonės šiandien neturi ekonomiškai naudingų ir efektyvių būdų sumažinti į gamybos atliekas patenkančių naudingų maistinių medžiagų kiekį. Gamybos atliekose bei šalutiniuose produktuose likę baltymai, amino ir fosforo rūgštys, vertingi mineralai yra turtingas biomedžiagų „sandėlis“, kuris šiuo metu realizuojamas kaip žemos vertės gyvulių pašarai arba patenka tiesiai į nuotekų valymo įrenginius. Daktaro R. Kodžiaus vadovaujami mokslininkai tyrinės krakmolo gamybos atliekas ir kurs unikalius naudingų maistinių medžiagų izoliavimo (išskyrimo) iš jų būdus. Tokiu būdu bus kuriamos „žaliosios“ biotechnologijos, leidžiančios gamtos sukuriamas gėrybes panaudoti pačiu efektyviausiu būdu ir taip spręsti ekologines problemas. Projekto pradžioje suplanuotiems darbams atlikti KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto mokslinį personalą papildys penki Rimanto Kodžiaus pakviesti jauni mokslininkai, o kai kuriuose tyrimuose dirbs ir „senieji“ prof. D. Viržonio grupės specialistai. Aukštos maistinės vertės izoliatus planuojama panaudoti maisto papildų gamyboje. Kol kas mokslininkai neatskleidžia, kam atiteks teisė komercializuoti mokslinio tyrimo rezultatus.
KTU PTVF pagrindinis tyrėjas prof. D. Viržonis, parengęs ir administruojantis dr. R. Kodžiaus tyrimų finansavimo paraišką, sako, kad tokio lygio genetikos, biochemijos ir mikrobiologijos specialisto atėjimas yra tarsi gaivaus oro gūsis ne tik fakultetui, kuris tampa vienu iš trijų KTU fakultetų, gavusių tokios paskirties ES struktūrinių fondų dotaciją, bet ir visam Panevėžio miestui. Pasak mokslininko, labai svarbu tai, kad naujai mieste inicijuojama mokslinių tyrimų tematika iš pat pradžių siejama su mieste veikiančios pramonės poreikiais. Tai užtikrins mokslinio darbo tęstinumą ir suteiks geras mokslo žinių komercializavimo galimybes. Be to, protų pritraukimas į miestą gali padėti apsispręsti ir kitiems investuotojams, besidairantiems galimybių investuoti Panevėžyje į biotechnologijų verslą. Jauna R. Kodžiaus mokslinė komanda ne tik turės puikias gyvenimo bei darbo sąlygas mūsų mieste, bet ir visas galimybes įsijungti į miesto bendruomenės gyvenimą, prisidėti tobulinant bendrą inovacijų kultūrą. Dar daugiau, Rimantas tikisi į mokslinį darbą įtraukti Panevėžyje gyvenančius ar norinčius atvykti į miestą aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus, nes suplanuoti darbai neapsiribos vien tik reintegracijos grantu. Norintieji gali kreiptis nurodytu el. paštu kodzius@gmail.com. Pasak D. Viržonio, pasaulinio lygio mokslininko atėjimas į miestą tapo miesto intelektinės kokybės indikatoriumi, rodančiu lygiavertį miesto dalyvavimą tarptautinėje konkurencinėje kovoje dėl protų.
