KTU magistrantės praktika Nyderlanduose: gyvenimas jachtoje, algoritmų kūrimas bei dainos darbo vietoje

Studijos žiniasklaidai | 2020-01-03

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) antro kurso vadybos magistrantė Aušra Simonavičiūtė praėjusias vasaros atostogas iškeitė į „Erasmus+” praktiką Nyderlandų įmonėje „Whisper Power“, gaminančioje itin tylias elektros sistemas. Kitokia darbo kultūra, požiūris į darbuotoją bei neįkainojama darbo patirtis privertė ją kitaip pamatyti pasaulį.

„Erasmus+“ praktiką studentė atliko vasaros laikotarpiu, kuomet visi jos grupės draugai mėgavosi vasara ir, kaip ji pati tikisi, – atostogavo. Ši praktika studentei buvo neprivaloma, ją ji pasirinko laisva valia, nes turėjau didžiulį troškimą pabuvoti kitoje šalyje: susipažinti su kitos šalies papročiais, tradicijomis.

„Žinoma, ne ką mažiau svarbu buvo pakeisti organizaciją ir suprasti, kokia organizacinė kultūra yra tarptautinėje įmonėje užsienyje. Visada kategoriškai buvau nusistačiusi prieš nekvalifikuotą darbą užsienyje, maniau, kad tokiu būdu dirbdamas su kitais imigrantais nesuprasi tikrosios šalies specifikos“, – sakė praktiką „Whisper Power“ marketingo skyriuje atlikusi studentė.

A. Simonavičiūtės teigimu, ši praktika buvo ne tik puiki proga įgyti naujų žinių, bet ir daugiau suprasti, kokie yra patys olandai.

Miestelis be šviesoforų, pirmenybė – dviračiams

Drachteno miestelyje, Šiaurės Nyderlanduose įsikūrusioje pagrindinėje įmonės būstinėje, kur praktiką atliko mergina, dirba 50 darbuotojų. Įmonėje darbuotojų skaičius kinta pagal gamybos mastą ir poreikį, o „Whisper Power“ turi savo filialus ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kinijoje.

Drachtenas, 45 tūkst. gyventojų turintis miestelis išsilaiko būtent iš pramonės. Žmonės čia draugiški, vieni su kitais gatvėje sveikinasi, retai bepamatysi ir niūrų veidą. Miestelis kalba fryzlandų kalba, kuri skiriasi nuo Nyderlandų kalbos ir mokyklose mokoma kaip atskiras dalykas.

„Mane labai nustebino tai, kad miestelyje buvo tik keli šviesoforai – ir tie tik didžiausiose sankryžose, tuo tarpu „Wikipedija“ pateikė informaciją, kad miestelyje išvis nėra šviesoforų. Kaip vyksta eismas? Kaip sakoma, kad klientas visada teisus, tai čia šį posakį galima perfrazuoti: dviratininkas visada teisus“, – pasakojo KTU studentė.

Jai nuvykus į miestelį, kolegos pasiūlė dviratį ir patikslino, ar žino taisykles. „Buvo juokinga, nes klausimas skambėjo keistai, net labai keistai. Galvoje kilo mintys, kokios dar gali būti taisyklės, imi dviratį ir tiesiog mini. Elementaru ir labai paprasta“ – sakė pašnekovė.

Tačiau pasirodo, dviratininkai šalyje turi savo taisykles, savo ženklus gestais ir, kas keisčiausia, daugelyje sankryžų yra dviratininkų pirmenybė. Todėl eisme dalyvaujantys transporto priemonių vairuotojai turi saugotis dviratininkų, kurie bet kurią sekundę gali kirsti gatvę net nesustoję.

„Kiekvienas olandas iš kiek daugiau nei 17 milijonų gyventojų turi po vieną išeiginį ir po vieną „darbinį“ dviratį vienam asmeniui. Matomai dėl to dviračių šalyje yra daugiau nei gyventojų“, – sako A. Simonavičiūtė.

Pasiūlė jachtą

„Erasmus+“ programos dalyvei sunkiausias dalykas, su kuriuo susidūrė, buvo apgyvendinimas. Vienintelis išsigelbėjimas buvo „Airbnb“ programėlė, nors ir jos dėka susirasta pigiausia nuoma studentei buvo ganėtinai brangi.

Kadangi buvo pasiryžusi visiems ekstremaliems išbandymams, mergina nusprendė, kad gyvendama palėpėje įrengtame kambaryje susiras kitą gyvenamąją vietą.

„Deja, to padaryti per kelias savaites nepavyko. Nuomos agentūros trumpam laikotarpiui būsto nenuomoja. Vienas iš kriterijų, kad klientas galėtų išsinuomoti gyvenamąjį plotą – didelis užstatas, peržiūrimos tavo vidutinės pajamos, kurios lyginant su lietuviškomis pajamomis, atrodė juokingai“, –  sako ji.

KTU studentė pripažino, kad po poros savaičių buvimo šalyje, ji buvo nusprendusi viską mesti ir grįžti. Tačiau pasidžiaugė, kad nepadarė tokios kvailystės. Apie problemas su būstu užsiminusi darbovietėje, sulaukė nelauktos pagalbos – kolegos padėjo išspręsti šią problemą.

„Gavau nuostabią galimybę pagyventi įmonės demonstracinėje jachtoje, visiškai nemokamai, vieno mėnesio laikotarpiui. Pasirodo, dar būna šiam pasaulyje stebuklų!,“ – džiugesio neslėpė mergina.

Susirinkimai – efektyvūs

Praktikos metu įmonėje „Erasmus+“ dalyvei buvo paskirta sukurti klientų aptarnavimo sistemą internete, taip pat sukurti prekės registravimo ir garantinio remonto sistemas bei jų algoritmus internetiniame tinklapyje.

Pasak jos, viena iš lengvesnių užduočių buvo duomenų bazės kūrimas ir potencialių klientų atskiruose kontinentuose informavimas apie įmonės prekes, dalyvavimą tarptautinėse parodose.

„Pirmąją dieną atvykus susipažinau su kolegomis, su įmonės veikla, departamentais, gamybos valdymu, o antrąją dieną jau buvo pirmasis susirinkimas, pristatant mano atliktą darbą. Susirinkimai įmonėje yra dažnas reiškinys, kurio pagrindinis tikslas – bendru darbu sukurti bendrą rezultatą. Per dieną įmonėje vyko net keli susirinkimai po 2 ar net 3 valandas“, – pasakojo pašnekovė.

Studentei darbas įmonėje buvo įdomus, bet tuo pačiu ir savotiškai sunkus dėl vietinės kalbos nežinojimo. Darbuotojai tarpusavyje kalbėjo nyderlandų kalba, kartas nuo karto pakalbėdavo ir angliškai.

A. Simonavičiūtė pastebi, kad įmonėje yra labai dažni susirinkimai su padalinių vadovais, įmonės vadovu ir savininku. Jau antrą dieną, po įvykusio pirmo susirinkimo Aušra buvo įvertinta komplimentais už puikiai atliktą darbą.

„Džiaugiausi, kad likau įvertinta, nes stengiausi nuoširdžiai atlikti kuo geriau man paskirtą užduotį. Kolegoms paliko įspūdį mano pristatymo metu pateikti pasiūlymai dėl sistemos kūrimo. Esu labai laiminga, nes žinau, kad mano sukurta sistema yra toliau plėtojama, bandoma ją apipavidalinti grafiškai ir perkelti į internetinį tinklapį. Manau, kad darbas buvo atliktas ne veltui, nes šiuo metu jis yra tikslingai plėtojamas ir toliau“, – džiaugėsi mergina.

KTU studentė labai laukia galutinio savo darbo rezultato internete. Ji džiaugiasi, kad geri darbo rezultatai neliko nepastebėti ir įmonės savininko. Už puikiai atliktą užduotį ji ir dar viena įmonės darbuotoja buvo padovanotos išvyka į Schiermonnikoog’o salą, esančią Šiaurės jūroje.

Kitokia darbo kultūra

A. Simonavičiūtei patiko ir tai, kaip darbuotojai su malonumu atlieka savo kasdienines pareigas ir užduotis.

„Nejaučiau ir nemačiau kolegų akyse streso. Darbo metu kolektyve įprasta dainuoti, švilpauti mėgstamą melodiją – galbūt tai padeda darbuotojams jaustis laisviau atliekant kasdienius darbus ir užduotis. Darbuotojai patys gali pasirinkti savo darbo valandas ir taip prisitaikyti prie savo šeimos poreikių: ilgiau pamiegoti ar nuvežti vaikus į mokyklą ir atvykti į darbą 8:30 ar darbą pradėti nuo 7:00 ryto ir turėti ilgesnį laisvadienį, anksčiau baigus darbą“, – pasakojo ji.

Ji teigė mananti, kad nuolatinis Lietuvos skubėjimas pasivyti labiau išsivysčiusias šalis, įmonių noras pasiekti aukštesnius rezultatus, o vadovų – kontroliuoti kiekvieną darbuotojo žingsnį, negali būti pagrindinis tikslas.

„Turėjau puikų pavyzdį, kuris patvirtino, kad puikius rezultatus galima pasiekti ir be nuolatinės kontrolės ar „kvėpavimo į nugarą“. Stebėjau, kaip įmonės vadovas asmeniškai su kiekvienu darbuotoju kas rytą aptaria dienos užduotis ir tikslus asmeniškai. Jei darbuotojui kyla klausimų – jis visada gali paprašyti pagalbos ar patarimo, vadovo kabineto durys visada plačiai pravertos. Plokščia organizacinė struktūra įgalina į vadovą žiūrėti kaip į bendradarbį, kaip į partnerį, kuris iš tavęs nesijuoks, nemenkins, o stengsis bendromis pastangomis pasiekti tikslą kartu“, – savo mintimis dalinosi KTU studentė.

Per visą praktikos laikotarpį mergina taip susibendravo su kolegomis, kad net pasijautė esanti maža dalis šios didelės įmonės kolektyve, o jos bendradarbiavimas su įmone nenutrūko iki šių dienų. Spalio mėnesį ji vyko į Nyderlandus, į partnerių organizuojamus mokymus, taip pat jai teko garbė atstovauti įmonę didžiausioje pasaulyje laivų ir jų įrangos parodoje Amsterdame, „Metstrade 2019“, lapkritį.

„Galiu vienareikšmiškai pasakyti kiekvienam studentui, kad „Erasmus+“ programa – tai jūsų šansas ir vartai į pasaulį. Tai viena iš pagrindinių užduočių, kurią kiekvienas studentas privalo atlikti bent vieną kartą per visą studijų laikotarpį. Nuoširdžiai manau, kad mūsų, lietuvių, darbštumą, užsispyrimą tikslo siekime įvertins ir pastebės visame pasaulyje“, – neabejojo mergina.