Dž. Kenedis yra pasakęs, kad „nelaimingiausi žmonės yra tuomet, kai jų gyvenime nelieka vietos svajonėms”. Apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos studentų svajoja imtis nuosavo verslo.
Dž. Kenedis yra pasakęs, kad „nelaimingiausi žmonės yra tuomet, kai jų gyvenime nelieka vietos svajonėms”. Apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos studentų svajoja imtis nuosavo verslo. Taigi remiantis Dž. Kenedžio įžvalga galima daryti prielaidą, kad Lietuvos akademinis jaunimas yra vienas laimingiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau baimė rizikuoti yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios didžioji dalis studentų taip ir nerealizuoja savo svajonės.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos dirbančiųjų daugumą, t.y. net 98 proc., sudaro įvairių lygių samdomi darbuotojai arba valstybės tarnautojai, o savarankiškai kuriančių darbo vietas mūsų šalyje yra tik apie 2 proc. visų dirbančiųjų.
Šios problemos sprendimo galimybės pastaruoju metu itin plačiai nagrinėjamos ne tik mokslinėje literatūroje, bet ir publicistiniuose straipsniuose bei laidose: diskutuojama apie verslumo ugdymą ir skatinimą, verslininkui reikalingus bruožus ir savybes, verslui palankios aplinkos kūrimą ir pan.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto antro kurso magistrantė Edita Kovarskė 2014 m. vasarą atlikusi mokslinę praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ tema „Lietuvos akademinio jaunimo dalyvavimas verslininkystėje: motyvai ir kliūtys pradėti verslą“ teigia, kad verslumas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, darančių esminį poveikį šalies vystymosi raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. „Todėl, puoselėjant akademinio jaunimo verslumu grindžiamą mąstyseną, reikalinga diskutuoti ne tik apie efektyvias rėmimo priemones, sudarančias prielaidas sėkmingai nuosavo verslo kūrimo pradžiai, bet ir verslui reikalingų savybių bei gebėjimų ugdymą, domėjimosi verslininko profesija skatinimą“, – teigia E. Kovarskė.
Siekdama gilintis į pastaruosius aspektus, tyrimo autorė praktikos metu ieškojo atsakymų į klausimus: kokios savybės/gebėjimai labiausiai reikalingi šiuolaikiniam verslininkui? Kokie motyvai skatina Lietuvos akademinį jaunimą įsitraukti/dalyvauti verslininkystėje? Kokios yra kliūtys, trukdančios studentams imtis nuosavo verslo?
Tyrime dalyvavo daugiau nei 500 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Tyrimas atskleidė, jog dauguma studentų suvokia ir įvardija įvairius dalyvavimo verslininkystėje privalumus, tačiau net 82 proc. Lietuvos akademinio jaunimo vengia kurti nuosavą verslą. Apklausos dalyviai įvardijo įvairias trukdančias realizuoti verslo idėjas kliūtis: informacijos kaip pradėti verslą trūkumą, žinių, gebėjimų ir patirties stygių, tinkamų darbuotojų paieškos ir atrankos problemą, pradinio finansinio kapitalo trūkumą, teisinio reguliavimo ir administracinę naštą. Svarbu pastebėti, kad studentai pagrindine įsitraukimo į verslininkystę kliūtimi nurodė rizikos baimę, t.y. dauguma studentų bijo rizikuoti savo turtu ir gerove, patirti įvairius nuostolius nesėkmės atveju.
Verslumas neatsiejamas nuo racionaliai apskaičiuotos rizikos įvertinimo, o rizikos valdymo gebėjimai reikalingi ne tik verslininkui, bet ir kiekvienam, siekiančiam įsidarbinti konkurencingoje darbo rinkoje, stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, sukuriant sau darbo vietą ar įkuriant verslą. „Verslininkiška kultūra skatina būti iniciatyviu, generuoti naujas idėjas, drąsiai rizikuoti ir nebijoti suklysti. Kiekviena klaida turi būti suprantama kaip patirtis, o ne gebėjimų trūkumo rezultatas“, – pastebi Edita Kovarskė.
Tyrimo autorė teigia, kad siekiant paskatinti jaunus žmones kurti verslą, svarbu supažindinti studentus ir su neigiamomis nuosavo verslo kūrimo pasekmėmis bei suteikti verslo rizikos valdymo žinių. „Be to, valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, o ypač švietimo įstaigos turėtų daugiau dėmesio skirti akademinio jaunimo informavimui apie sėkmingą verslo pradžią: rengti seminarus, konferencijas, organizuoti susitikimus, diskusijas su verslininkais, kurie dalintųsi praktine verslo patirtimi, įkvepiančiomis verslo sėkmės istorijomis“ – apibendrindama tyrimo rezultatus teigia jaunoji tyrėja.
