Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnė Agnė Miliūtė – inžinierė, gavusi garbingą apdovanojimą geriausio statybos inžinieriaus, statinio statybos vadovo kategorijoje. Darbas statybose yra vienas iš pagrindinių iššūkių, kuris ją motyvuoja.
– Esate KTU PTVF alumnė. Ką ir kada studijavote?
– Studijavau Statybos technologijos magistro laipsnį – 2014 – 2016m. Statybos inžinerijos bakalauro laipsnį – 2007 – 2011m.
– Ar daug merginų studijavo Jūsų kurse? Turbūt sulaukdavote nemažai klausimų dėl studijų pasirinkimo?
– Mūsų grupėje merginų buvo tikrai nemažai šešios įskaitant ir mane. Taip, klausimų nuo pat įstojimo pradžios sulaukdavome daug, moteris inžinierė dar ir šiais laikais yra kažkas nesuprantamo.
Iš aplinkinių nuolat sulaukdavau klausimų „Kuo dirbsi?“ „Plytas nešiosi?“ „Kaip įsivaizduoji savo ateitį?“ Visų nuostabai šiandien dirbu tai, ką labai mėgstu – statau įvairius statinius.
– Jūs tikslingai pasirinkote šias studijų programas. Jūs norėjote čia studijuoti ar tai buvo sprendimas ekspromtu?
– Kadangi esu toks žmogus, kuris nelabai nustygsta vienoje vietoje, statybų sektorius man puikiai tinka, nes yra dinamiškas, nenuobodus, o be to, tu nuolatos tobulėji kaip žmogus, inžinierius. Studijų pasirinkimas buvo dvejopas – ir pasirinktinai, ir kartu ekspromtu. Kadangi tėtis buvo inžinierius, norėjosi eiti jo keliu. Taip pat troškau kažko tokio, kas tuo metu atrodė sudėtinga ir nepasiekiama ranka. Tas labiausiai ir žavėjo – iššūkis sau.
– Kokios studijos buvo KTU PTVF?
– Studijos buvo įdomios, informatyvios, suteikiančios naujų žinių. Dėstytojai ir visas KTU kolektyvas daug dirba su studentais tiek paskaitų metu, tiek ir po jų, palaiko ir nukreipia tinkamu keliu. Keista, kai prisimeni ir supranti, kad dėstytojai buvo ne tik dėstytojai. Jie buvo ir Draugai ir Šeima iš didžiosios raidės.
– Kokį smagiausią įvykį prisimenate studijuodama KTU PTVF?
– Įvykių buvo daug ir labai smagių. Labiausiai turbūt užstrigo faktas, kad dėstytojai kovojo už mus kaip už savus vaikus. Kai vienam geram ir besimokinančiam studentui likus iki bakalauro atidavimo sugedo kompiuteris ir jisai ruošėsi imti akademines, dėstytojai sutelkė visas pajėgas, kad šis studentas susiimtų ir užbaigtų studijas kartu su mumis visais. Tai buvo įkvepiantis veikimas, kuris išugdė dar didesnę pagarbą dėstytojams, jų darbui bei žmogiškumui.
– 2019 m. esate gavusi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos apdovanojimą geriausio statybos inžinieriaus, statinio statybos vadovo kategorijoje. Sveikinimai ta proga. Ar Jūs to tikėjotės?
– Dėkui už sveikinimus. Tai buvo visiškai netikėta! Nuostaba buvo begalinė (gerai, kad kojos išlaikė)! Buvau nustebus, kai gavau pakvietimą į renginį. Svarsčiau, kad bus labai smagu susitikti su kolegomis, pasidalinti patirtimi, įžvalgomis. Ir ką galvojate, visų metų geriausias? Kas – aš ? Oi, ne ačiū, nereikia, nenusipelniau… Taip būna, kai nemanai, kad darai kažką daugiau nei tai, kas tau patinka. Ir tai atrodo visiškai įprasta ir kasdieniška.
Apdovanojimas labai įpareigojo, bet kartu, tai tik dar vienas naujas iššūkis. Didžiuojuosi būdama inžiniere.
– Ar sunku išsilaikyti moteriai statybų sektoriuje?
– Manau moteriai vis dar visur yra sunku išsilaikyti ne tik statybų sektoriuje. Savo konkrečiu atveju negaliu pasakyti, kad man sunku. Greičiau priešingai – tai yra tik dar vienas iššūkis, kuris tik dar labiau mane motyvuoja eiti pirmyn. Moteris irgi puikiai gali dirbti statybose ir, aišku, ne tik.
– Ar įgytos žinios Universitete padėjo karjerai ir asmenybės augimui?
– Be abejo, kad padėjo, universitetas ir buvo ta mokykla, kuri pirmoji suformavo mano, kaip inžinierės mintis ir tada leido man ištrūkti į plačius vandenis.
– Jūsų asmeninė sėkmės formulė.
– Asmeninę sėkmės formulė labai puikiai apibūdina viena citata: „Po dvidešimties metų jums kels didesnį nusivylimą tie dalykai, kurių nepadarėte, negu tie, kuriuos padarėte. Tad atriškite laivavirves. Išplaukite iš saugaus uosto. Įkinkykite vėjus į savo bures. Tyrinėkite. Svajokite. Atraskite.“ – Mark Twain.
Šiuo principu ir vadovaujuosi. Viskas prasidėjo nuo visiems keisto studijų pasirinkimo, aplinkiniai svarstė, kuo dirbsiu kai užbaigsiu studijas. Dažniausiai sulaukdavau komentarų, tokių kaip – „išprotėjai?? plytas nešiosi?“ ir pan. Nepatikėsite, net studijų metu visiems atsakydavau, kad būtinai dirbsiu pagal specialybę. Ką tiksliai dirbsiu, tuo metu atsakyti negalėdavau. Tačiau kažkur galvoje sukosi mintys, kad darysiu būtent tai, ką darau dabar. Tai yra, koordinuosiu nuostabių, įdomių statinių statybą, prisidėsiu prie tų statinių įgyvendinimo nuo popieriaus iki realaus įvykdymo.
Visų nusivylimui – plytų nenešioju. Moteris – inžinierė, net ir šiais laikais yra kažkas dar tokio, kas stebina žmones. Taigi viskas prasidėjo nuo svajonės kažką kurti, statyti. Ir tikslingai buvo eita link šio tikslo. Prie to prisidėjo studijos, nuostabūs dėstytojai, nuolatinis jų palaikymas ir tikslingas postūmis tikslų link.
Šiuo metu dirbu vienoje iš didžiausiu Lietuvos statybų įmonių, kol kas esu vienintelė – projektų vadovė moteris. Man garbė atstovauti įmonei statomose projektuose, dėkoju kolegoms už parodytą pasitikėjimą ir įdomius, savotiškai kitokius objektus.
Sėkmės formulė labai paprasta – tereikia išeiti iš savo komforto zonos nuolat tobulėti, mokytis, dirbti, svajoti ir atrasti, tikėti savimi, mes esame tokia varomoji jėga ir galime tiek, kiek patys kol kas dar nesuvokiame. Būk inžinierius kurk, statyk, tobulėk, nebijok pats laikas yra šiandien, nes rytojus niekada neateina.
– Ko palinkėtumėte Universiteto bendruomenei, studentams?
– Palinkėčiau teisingai susidėlioti mintis, tikslus ir eiti jų link. Nesvarbu, tu esi moteris ar vyras. Nebijok ištrūkti iš savo komforto zonos, svajoti, tikėti savimi. Visi kartu mes galime daugiau! Prisijunk ir Tu ir didžiuokis būdamas inžinieriumi.
