Pramonė 4.0 keičia pasaulį: ar greitu metu savo išmaniuosius telefonus „nešiosimės“ po oda?

Svarbiausios žiniasklaidai | 2019-02-11

Šiais laikais išmaniuoju telefonu atliekami veiksmai apima kone visas pagrindines gyvenimo sritis: galime apsipirkti, naudotis žemėlapiais, banko paslaugomis ir t.t. Daugeliui mūsų telefonas yra pirmas daiktas, kurį paimame į rankas tik prabudę, ir paskutinis, į kurį pasižiūrime prieš miegą. Pasak tyrimų, mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi daugiau nei 4 val. per dieną, o perbraukia, baksteli ir atlieka kitus veiksmus maždaug 2617 kartų per dieną – vidutiniškai kas 33 sekundes. Ar galime būti dar labiau prisirišę prie savo mobiliojo nei esame dabar?

2015 metais Pasaulio ekonomikos forumas įvardino kelias dešimtis virsmo taškų, tai yra, didžiojoje visuomenės dalyje įvyksiančių technologijų permainų, kurios formuos pasaulio ateitį. Tikimasi, kad virsmo taškai išryškės iki 2025 metų – būtent šiuo periodu, prognozuojama, įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai. Apie tai Forumo įkūrėjas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Klausas Schwabas kalba knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“.

Šie virsmo taškai buvo identifikuoti Forumo metu atlikus tyrimą dėl programinės įrangos ir visuomenės ateities („Deep Shift – Technology Tipping Points and Societal Impact“, 2015), kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 įmonių vadovų bei ekspertų iš informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus. Respondentų buvo klausiama, ar tiki, kad konkretus virsmo taškas bus pasiektas per 10 metų.

Prognozė: iki 2025 m. parduodamas pirmasis implantuojamas mobilusis telefonas
Tyrimas: 82 % respondentų tiki, jog tai įvyks.

Gyvenant pasaulyje, kur jau egzistuoja žmogaus audinių 3D spausdinimas, dirbtinis intelektas, o 2018 metais pirmasis robotas jau gavo ir šalies pilietybę, tokios pranašystės apie implantuojamus mobiliuosius telefonus labai stebinti neturėtų.  Kokią implantuojamų technologijų ateitį mato Lietuvos mokslininkai?

„Implantuojami elektronikos įtaisai jau šiandien yra realybė. Nieko nebestebina implantuojami širdies stimuliatoriai, klausos organų implantai, jau sukurti elektroniniai smegenų implantai“, – vardija Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesorius Darius Viržonis.

Vis dėlto, mažiau nei dešimtmetis reikiamoms žinioms gauti ir teisiniam reguliavimui parengti, šiandien mokslininkui atrodo pernelyg trumpas laiko tarpas, kad jau 2025 metais rinkoje atsirastų implantuojami telefonai.

Dar daug neatsakytų klausimų

„Tam reikėtų sukurti teisinę bazę, nes šiuo metu netgi tokio pobūdžio eksperimentas su sveiku žmogumi negalėtų būti atliktas. Iš kitos pusės, sėkmingi neuroninio implantavimo eksperimentai, sparčiai besivystanti nanoelektronika rodo, kad jau yra sukaupta bemaž pakankamai technologinių žinių, kaip pagaminti sudėtingą elektronikos įtaisą taip, kad jį būtų galima implantuoti į žmogaus kūną“, – pastebi D. Viržonis.

Be to, mokslininkas pabrėžia, jog pats žmogaus organizmas ir jo nervinė sistema yra iššūkis dėl savo individualumo, todėl sąsaja tarp gyvų ląstelių ir dirbtinės elektronikos turėtų būti kuriama atskirai kiekvienam žmogui. „Su sąlyga, jei būtų žinoma, kaip užtikrinti, kad toks įdiegimas nebūtų kenksmingas žmogaus organizmui“, – pabrėžia D. Viržonis.

KTU profesorius primena, jog yra publikuoti tyrimai, kuomet elektroniniai įtaisai sujungiami su gyvais organizmais (pavyzdžiui, vabzdžiais). Tokie organizmai vadinami kibernetiniais, dar žinomi kaip kiborgai.

Minusų įžvelgia daugiau nei privalumų

„Tikėtina, kad implantuojami prietaisai įgalins bendrauti mintimis, kurios paprastai išreiškiamos žodžiais, naudojantis integruotu išmaniuoju telefonu, taip pat atvers galimybę suprasti neišsakytas mintis ar nuotaikas, iššifruojant smegenų bangas ir kitus signalus“, – teigia pats K. Schwabas.

Pasak D. Viržonio, nors pasigirsta daug pranašysčių, jog elektroninių technologijų bumas gali baigtis ir žmonijos išsigimimu, to negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kol nėra pakankamai pagrįstų su tuo susijusių žinių.

„Labai svarbu, kad lygiagrečiai su technologinių bei fiziologinių žinių raida yra keliami etikos, sveikatos ir žmogaus identiteto klausimai“, – sako mokslininkas, pritariantis jog galiausiai centrinė smegenų sistemos veikla bus iššifruota ir techninių priemonių pagalba galėsime skaityti vieni kitų mintis.

D.Viržonio teigimu, tai kelia ne tik privatumo stygiaus klausimų, bet ir pavojų žmogaus psichikai bei bendrai fizinei sveikatai.

Tuo tarpu kaip vieną iš didžiausių teigiamų aspektų, profesorius išskiria tai, jog implantuojamo mobilaus telefono vizija motyvuoja su tuo susijusių tyrimų ir atsakymų į reikalingus klausimus paiešką.

Pavyzdžiui, kaip padėti integruotis į gyvenimą centrinės ar spinalinės nervų sistemos traumas patyrusiems žmonėms. Arba kaip padėti žmonėms, dėl įgimtų ar trauminių priežasčių praradusiems veną ar kitą juslę.

Pasak KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesoriaus, tikėtina, jog implantuotas mobilus telefonas galėtų žmogui suteikti efektyvesnę prieigą prie elektroninių išteklių – tokių kaip globalinė pozicijos nustatymo sistema ar interneto resursai.

Free Download WordPress Themes
Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Premium WordPress Themes Download
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku