Projekto tikslas – atskleisti dizainu grindžiamo mąstymo sprendimų raišką ir jų taikymo galimybes formuojant konkurencinį pranašumą.
Problema: 2016 m. Europos Komisijos Inovacijų Barometro duomenimis, 63% Lietuvos verslų nenaudoja dizaino sprendimų nei produkto stilistikos, nei jo kūrimo ar verslo strategijos vystymo procesuose, kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 50% ir apie pusė visų verslų dizaino sprendimus jau integruoja į savo veiklą. Lietuvoje nepakanka mokslinių tyrimų, atskleidžiančių dizainu grįsto mąstymo sprendimų, formuojant konkurencinį pranašumą, raišką, taikomumą ir naudą.
Mokslinės diskusijos konkurencinio pranašumo formavimo klausimais vyksta tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų darbuose. Greitai besikeičianti verslo aplinka lemia vis didėjančią konkurenciją visose pramonės šakose, todėl įmonės nuolat analizuoja konkurentų veiksmus, vartotojų poreikius bei ieško rinkos plėtros galimybių, siekiant suformuoti konkurencinį pranašumą. Konkurencinio pranašumo formavimo galimybės nagrinėjamos remiantis išteklių teorijos, rinkodaros ir įmonių ekonomikos aspektais bei pasitelkiant naujas koncepcijas, tokias kaip dizainu grįstas mąstymas, kurio metodikos taikymas įmonėms padeda kurti kultūrą, skatinančią naujas idėjas ir kūrybiškus sprendimus, rasti nestandartinius sprendimus konkurenciniam pranašumui formuoti.
Projekte nagrinėjamos problemos sprendimas padėtų atskleisti dizainu grindžiamą mąstymo sprendimus kaip naujus vadybos sprendimus, orientuotus į konkurencinio pranašumo formavimą, bei pagrįsti dizainu grindžiamo mąstymo sprendimų pritaikomumą ir naudą.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Esminis projekto rezultatas grindžiamas įgyta moksline kompetencija per atliktą mokslinę praktiką, kurios metu aktyviai dalyvauta moksliniuose tyrimuose, susipažįstant su jų specifika bei sprendžiant aktualias problemas renkant pirminę informaciją ir generuojant išvadas, grįstas empirinio tyrimo rezultatais.
Remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto empirinio tyrimo rezultatais formuluojamos išvados ir pateikiami pasiūlymai, kurie gali būti taikomi sprendžiant konkurencinio pranašumo formavimo galimybes ir gaires pasitelkus dizainu grindžiamu mąstymo metodą:
1. Dizainu grindžiamo mąstymo koncepcija suvokiama kaip pridėtinės vertės kūrimo instrumentas, pasitelkiant įmonės turimus išteklius ir tobulinant egzistuojančius procesus visuose įmonės lygmenyse. Akademiniu požiūriu dizainu grindžiamas mąstymas gali būti laikomas metodologija koncepcijoms ir idėjoms analizuoti. Dizainu grindžiamo mąstymo pagrindu laikomas problemų identifikavimas tiriant vartotojų ir įmonės problemas, pasitelkus dizainu grindžiamo mąstymo elementus ir principus.
2. Verslo aplinkoje lyderių bei inovatorių pozicijos užimamos dažnai ne dėl alternatyvių sprendimų ieškojimo, o dėl koncentravimosi į naujas galimybes, apjungiant verslo ir vartotojų nuomones, patirtis, kompetencijas ir pasiūlymus bei teikiant pirmenybę vartotojui ir jo gaunamai vertei formuojant konkurencinį pranašumą. Dizainu grindžiamo mąstymo sprendimų raiška formuojant konkurencinį pranašumą atsispindi produkto, paslaugos, inovacijos, paklausos bei rinkos augime. Šiuo atveju naudojamas dizainu grindžiamo mąstymo modelis – daugiadalykiškumas, kai suburtos daugiadalykinės komandos per gana trumpą laiko tarpą suranda ir paruošia realų sprendimą.
3. Lietuvoje dizainu grįstas mąstymas formuojant konkurencinį pranašumą nėra plačiai taikomas, nes šis instrumentas dar yra pakankamai naujas, bet jo vertė neabejotina – tyrimo rezultatai atskleidžia, jog įmonės, taikančios dizainu grindžiamo mąstymo sprendimus padidina pardavimus ir eksporto rinkas 10-20 proc.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-07-01 - 2019-08-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
