Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) bakalauro studijų „Vadyba“ studentas Justas Orantas – tikras pavyzdys, kaip galima derinti darbą, šeimos verslą ir studijas. Justas sako, kad esant tikslui ir pasiryžimui, viskas tampa įmanoma, net jei gyvenimas vyksta tarp skirtingų miestų ir veiklų.
– Kaip kilo mintis derinti darbą gamybos įmonėje ir šilauogių auginimą?
–Šilauogių ūkį įkūriau dar būdamas 20-ies, o dabar jis jau skaičiuoja 15 metų. Ūkis tapo neatsiejama mano vasaros kasdienybės dalimi. Tai sezoninė veikla, reikalaujanti daug dėmesio šiltuoju metų laiku. Tuo tarpu darbas gamybos įmonėje yra mano kasdienybė, šeimos verslas ir ritmas, kuriuo gyvename. Uogynas atima oficialias atostogas, tačiau pabuvimas gamtoje užburia ir pakrauna energijos visiems metams.
–Kaip spėjate suderinti skirtingas veiklas tarp Kauno, Varėnos, Jonavos ir Panevėžio?
–Tai klausimas, kurį girdžiu labai dažnai. Atvirai sakant, tam aukojamos pramogos ir net laikas šeimai. Nors skamba griežtai, suprantu, kad studijos – laikinas etapas, o darbas ir ūkis – ilgalaikė gyvenimo kryptis. Laisvadieniai dažniausiai skiriami uogynui, nes pasiruošimas pavasarį reikalauja bent mėnesio aktyvaus darbo. Mano dienos planuojamos taip, kad darbams išnaudoju bent 16 valandų, nesvarbu, ar tai sekmadienis, ar trečiadienis.
–Kokie didžiausi iššūkiai kyla organizuojant darbą šilauogių ūkyje gyvenant toli nuo jo?
–Didžiausias iššūkis – darbas su žmonėmis. Kai dirbi nuotoliniu būdu, perteikti užduotis ir lūkesčius komandai yra sudėtinga. Kartais kyla nesusipratimų – pavyzdžiui, dėl to, kiek uogų reikia skinti ar kaip užtikrinti kokybę. Be to, kaimo vietovėse sunku rasti patikimų darbuotojų – pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog neateina į darbą. Taip pat pridėkime atstumus, ūkiui prižiūrėti reikalingas išlaidas bei oro sąlygų neprognozuojamumą – tai iššūkiai, kuriuos reikia nuolat valdyti.
–Ką išmokote darbe gamybos įmonėje, ką pritaikėte ūkyje, arba atvirkščiai?
–Visu darbo karjeros metu esu pardavėjas. Moku parduoti – tai mane įkvepia ir užveda. Šis gebėjimas yra pagrindinis mano variklis tiek versle, tiek ūkyje. Šviežias uogas parduodu įvairiais kanalais: socialiniais tinklais, perpardavėjams, bendruomenėms, įmonėms ar draugams. Tuo tarpu šeimos versle, nors pardavimo procesas mažiau intensyvus, reikalaujama aukštos kokybės ir specifinių žinių. Abi veiklos mane moko prisitaikyti ir suprasti klientą, o tai yra esminė sėkmingo darbo sąlyga.
–Kaip Panevėžyje vykstančios studijos prisideda prie jūsų profesinio tobulėjimo?
–Studijos Panevėžyje užpildo teorines spragas, praplečia suvokimą ir suteikia priedą praktinėms žinioms. Gamykloje ir komercijoje praktikos pakanka, tačiau dėstytojų patarimai dažnai padeda spręsti specifines situacijas. Visa tai iš karto galiu išbandyti versle, ir, svarbiausia, tai veikia.
–Kokie jūsų ateities planai: ar labiau save matote gamybos ar ūkininkavimo srityje?
–Laikas parodė, kad ūkis vis labiau mažėja mano darbo ir dėmesio kontekste. Esu įsitikinęs, kad ateityje ūkis išnaudos savo resursus, o aš visa galva pasinersiu į verslo plėtrą. Dvi kėdės – vienam žmogui yra per daug. Siekiu rasti daugiau laiko šeimai, draugams ir sau. Tikiu, kad verslas gamybinėje įmonėje išliks pagrindinė mano veikla.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete studijuojančio Justo patirtis rodo, kad aukštasis mokslas ir realus verslas – ne priešybės, o viena kitą papildančios sritys. Ši sintezė leidžia augti, plėsti horizontus ir kurti prasmingą ateitį, grįstą tiek žiniomis, tiek gyvenimiška patirtimi.
