Refleksija, kaip mokymosi ir savirefleksijos įrankis, jau daugiau nei dešimtmetį yra pagrindinė Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) profesoriaus Remigijaus Bubnio tyrimų sritis. Profesorius pabrėžia, kad refleksija yra ne tik būdas apmąstyti praeities patirtis, bet ir esminis įrankis, padedantis studentams gilinti žinias, ugdyti kritinį mąstymą ir atsakomybę už savo profesinį bei asmeninį augimą. Tai procesas, kuris ne tik padeda įsisavinti žinias, bet ir ugdo gebėjimą analizuoti savo patirtį bei jos prasmę.
Straipsnyje pristatomi KTU PTVF prof. R. Bubnio taikomi moksliniais tyrimais ir akademine praktika pagrįsti refleksijos metodai. Aptariama, kokią įtaką šie metodai daro studentų mokymosi kokybei ir kaip padeda formuoti sąmoningą mokymosi kultūrą.
Refleksija kaip mokymosi variklis
„Refleksija nėra tik pasikartojimas ar paprastas aprašymas – tai gilus procesas, padedantis studentams suprasti, kaip įgytos žinios formuoja jų profesinį tapatumą“, – teigia Remigijus Bubnys. Profesorius mano, kad refleksija yra tiltas tarp teorijos ir praktikos, leidžiantis stebėti mokymosi kelią ir augimą. Tai ne tik mokymosi efektyvumo didinimas, bet ir atsakomybės už savo tobulėjimą ugdymas. Refleksija tampa svarbia tiek studentui, tiek dėstytojui, nes padeda įvertinti mokymosi procesą, pastebėti, kas sekėsi ir kur dar reikia pastangų.
„Refleksija leidžia sustoti ir apmąstyti, ką išmokome, kaip mokėmės ir kas sekėsi ar nesisekė“, – priduria profesorius, pabrėždamas, kad refleksija skatina savęs pažinimą ir padeda didinti mokymosi efektyvumą.
Refleksija – raktas į savivoką ir profesinį tobulėjimą
Refleksija padeda studentams ne tik įvertinti savo pasiekimus, bet ir suteikia galimybę aiškiai matyti, kur dar reikia tobulėti. Per šį procesą studentai ugdo savikritiką, analizuoja savo mokymosi stilių ir išskiria stipriąsias bei tobulintinas puses. „Reflektuodami studentai pradeda matyti mokymosi kelionę kaip asmeninę atsakomybę“, – pastebi profesorius.
Pavyzdžiui, kurso pabaigoje studentai dažnai rengia darbų aplankus (portfolio), kuriuose gali atsigręžti į visą mokymosi procesą, palyginti savo darbus, įvertinti augimą ir išsikelti naujus tikslus. „Tai ne tik akademinės pažangos stebėjimas, bet ir asmeninio augimo procesas, kuris skatina kritinį mąstymą ir motyvaciją mokytis visą gyvenimą“, – pasakoja R. Bubnys.
Refleksijos metodas baigiamuosiuose darbuose ir moksliniuose tyrimuose
Refleksija ne tik padeda studentams įveikti mokymosi iššūkius, bet ir dažnai taikoma moksliniuose tyrimuose. Profesorius pažymi, kad kokybiniuose tyrimuose refleksija yra būtina, nes ji padeda tyrėjui apmąstyti savo sprendimus, prielaidas ir santykį su dalyviais. „Refleksija padeda išvengti šališkumo ir kurti gilesnius tyrimo rezultatus, nes leidžia tyrėjui kritiškai įvertinti savo vaidmenį tyrime“, – sako profesorius.
Baigiamuosiuose darbuose refleksija leidžia studentams giliau suprasti tiek išorinius, tiek asmeninius veiksnius, kurie formuoja tyrimo medžiagą. Tai ypač svarbu socialinių mokslų, edukologijos ir sveikatos mokslų srityse, kur studentai vis dažniau įtraukia refleksiją į savo tyrimus.
Refleksija kasdieniame mokymosi procese: kaip ją paversti įpročiu?
Sėkmingam refleksijos taikymui studentams svarbiausias iššūkis yra nuoseklumo stoka. Remigijus Bubnys siūlo, kad refleksija būtų integruota į kasdienį studijų procesą ir taptų neatsiejama jo dalimi. „Refleksija turi būti ne kaip priedas, o organiška studijų dalis. Svarbu studentams parodyti jos naudą, kad jie suprastų, jog tai nėra kontrolė, o galimybė augti“, – teigia R. Bubnys.
Profesorius rekomenduoja naudoti praktinius įrankius, tokius kaip refleksiniai dienoraščiai, struktūruoti klausimai ar periodiniai pokalbiai su dėstytojais, kad studentai galėtų įvertinti savo pasiekimus ir kryptingai siekti tobulėjimo.
KTU refleksijos metodų taikymas studijų programose
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas integruoja refleksiją į įvairias studijų programas. Profesorius pastebi, kad refleksija dažnai taikoma per projektinį ir probleminį mokymąsi, komandines užduotis ir laboratorinius darbus. „Studentai ne tik atlieka veiksmus, bet ir mąsto apie juos, ugdo atsakomybę ir mąstymo savarankiškumą“, – pasakoja R. Bubnys. Refleksija taip pat dažnai vyksta elektroninėse mokymosi aplinkose, tokiuose kaip Moodle, kur studentai gali reflektuoti ir diskutuoti.
Refleksija ir kritinis mąstymas
Refleksija skatina studentus ne tik priimti informaciją, bet ir ją analizuoti bei vertinti. „Refleksija padeda studentams išmokti pažvelgti į situacijas iš įvairių perspektyvų ir ieškoti racionalių sprendimų“, – teigia profesorius. Refleksija ugdo kritinį mąstymą, nes studentai pradeda ieškoti priežastinių ryšių, vertinti pasirinkimus ir pagrįsti sprendimus.
Refleksija ir asmeninis augimas
Pasak Remigijaus Bubnio, refleksija yra ne tik intelektualinis įrankis, bet ir kelias į asmeninį tobulėjimą. „Refleksija yra savęs permąstymo, bet kartu ir savęs perkūrimo veiksmas“, – reziumuoja profesorius. Refleksija padeda studentams formuoti savo vertybes, atrasti profesinius kelius ir kartais net peržiūrėti savo vertybinius pagrindus.
Remigijus Bubnys pabrėžia, kad refleksija yra ne tik teorinis procesas, bet ir praktinis įrankis, leidžiantis pasiekti tikrą mokymosi ir asmeninio tobulėjimo pažangą. Refleksija padeda studentams įveikti iššūkius, siekti aukštesnių rezultatų ir mokslininkams atrasti naujas tyrimo kryptis. Integruojant refleksijos metodus į studijų programas, KTU suteikia studentams galimybę ne tik atlikti užduotis, bet ir mąstyti apie jas, gerinant savo mokymosi procesą ir ugdant atsakomybę. Tai nuolatinis procesas, kuris padeda formuoti atsakingus, kritiškai mąstančius ir pasirengusius tobulėti specialistus.
