Ragina valstybę investuoti į mokslą ir technologijas: „Lietuva – per maža šalis žemės ūkiui“

Svarbiausios | 2019-03-29

„Mokslas, žinios, technologijos kuria tikruosius pinigus – tokia realybė. Galbūt Lietuvoje nuodėminga taip sakyti, tačiau, manau, esame per maža šalis žemės ūkiui“, – tikina mokslininkas dr. Rimantas Kodžius, dirbęs daugiau nei dešimtyje Europos ir Azijos valstybių, taip pat ir Australijoje, o dabar sugrįžęs į Lietuvą. Jis norėtų, kad „agrarinėje Lietuvoje“ daugiau dėmesio būtų skiriama mokslui ir miestų plėtrai.

Praėjusių metų rudenį žinomas mikrobiologas, genetikas ir chemikas prisijungė prie kolegų Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (KTU PTVF), kur kurs žaliąsias biotechnologijas. „Atnešu savo idėjas ir, tikiuosi, praturtinsiu Lietuvos mokslinę terpę“, – teigia R. Kodžius.

Mokslininkai – nuolat keliaujančios būtybės

R.Kodžiaus, dar 1995-aisiais išvykusio iš Lietuvos, karjera įspūdinga: jis dirbo daugiau nei dešimtyje pasaulio šalių, užėmė prestižines mokslinių tyrimų pozicijas Vokietijoje, Japonijoje, Švedijoje, Saudo Arabija, kitur; vadovavo laboratorijai Šanchajaus universitete Kinijoje, dirbo RIKEN Genomikos mokslų centre Japonijoje, kur prisidėjo prie žinduolių (taip pat ir žmogaus) genomo evoliucijos mechanizmų išsiaiškinimo.

„Science“ žurnale publikuotame straipsnyje korespondentas Johnas Bohannonas R. Kodžių įvardijo kaip vieną labiausiai išsiskiriančių asmenybių tarp keliaujančių mokslininkų.

„Mokslininkai turi įgyti kuo įvairesnės patirties skirtingose šalyse ir neužsisėdėti vienoje vietoje. Lietuvai reikia daugiau tarptautiškumo, daugiau mokslininkų, turinčių kitokios patirties – ne tik įgytos Lietuvoje“, – mano R. Kodžius. Jis neabejoja – lietuviai turi labiau atsiskleisti ir įsilieti į pasaulinę mokslo bendruomenę.

„Šalyje mokslininkai dažnai dirba grupėse, kurias sudaro vien tik lietuviai. Mokslo grupės, kuriose yra įvairiapusiškesnės patirties, skirtingų žinių, daugiau ryšių turintys mokslininkai, yra žymiai stipresnės“, – sako R. Kodžius.

Pavyzdžiui, Singapūre sudaromos penkerių metų sutartys, po kurių įvertinamas mokslininko įdirbis – publikuotų straipsnių, studentų baigiamųjų darbų, kuriems vadovauta, gausa ir t. t., ir tuomet sprendžiama dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

„Man atrodo, kad tai nėra blogai, nes tokiu būdu tiek išlaikomas stiprus, tiek pritraukiamas potencialus žmogiškasis kapitalas. Svarbu nebijoti pasikeitimų – juk upė gyvybingesnė nei stovintis tvenkinys, – tikina mokslininkas. – Konkurencija yra sveikas dalykas: ne tik tarp žmonių, universitetų, bet ir tarp šalių“.

Mokslo svarba įvertinama nepakankamai

Skirtingose pasaulio šalyse ilgus metus dirbęs R. Kodžius įsitikinęs – mokslas valstybei yra itin svarbus: „Mokslas ir infrastruktūra yra du labai reikšmingi dalykai valstybei, kurie apsprendžia ne tik tai, kad šalyje gyventi gera, bet ir padeda gerai atrodyti kitų šalių atžvilgiu“.

„Europos Sąjunga šiuo metu daug investuoja į žemės ūkį, o ūkininkai gauna dideles išmokas. Gal Lietuvoje nuodėminga taip sakyti, tačiau, manau, esame per maža šalis žemės ūkiui. Galėtume būti kaip bandymų šalis, kurioje galimi produktai būtų testuojami, bet niekad nepajėgsime sukurti daug žemės ūkio produkcijos“, – teigia mokslininkas.

Pasak jo, vertėtų labiau atsigręžti į mokslą bei naująsias technologijas ir išnaudoti šiuo metu jų kuriamą potencialą. „Mokslas, žinios, technologijos kuria tikruosius pinigus – tokia realybė“, – tikina R. Kodžius.

Pasak KTU besidarbuosiančio mokslininko, Lietuvai taip pat reikėtų sustiprinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą: verslas turi lėšų, o mokslininkams reikia pinigų projektų įgyvendinimui ir komercializavimui – tereikia šiuos dalykus suvesti.

„Lietuvoje verslas yra gana stiprus, tačiau dažnai neturi daug sąsajų su mokslu. Vis tik verslininkai turėtų suprasti, ką daro mokslininkai, o mokslininkai turėtų žinoti, kokios yra kuriamų projektų komercializavimo galimybės – ne tik bandyti kažką atrasti. Čia reikalingas glaudesnis susikalbėjimas“, – sako R. Kodžius.

Jis pasakoja, kad užsienio šalyse pats lankė daug paskaitų apie patentus, įmonių kūrimą. Gautos žinios padeda suprasti, kaip teoriją, atrastus ir sukurtus dalykus panaudoti praktiškai. Nes būtent pritaikomumas, anot mokslininko – yra pats svarbiausias dalykas, už kurį ir skiriamos įvairios premijos.

„Komercializavimas Europoje, man atrodo, apskritai yra šiek tiek atsilikęs, todėl reikia daugiau kurti, komercializuoti idėjas, steigti įmones. Nes dabar dauguma technologijų ateina iš JAV, pavyzdžiui, „Amazon“, „Google“, „Ebay“, „Facebook“ ir pan.“, – pažymi R. Kodžius.

Patirtį pritaikys realių problemų sprendimui

Lietuvoje apsistoti pasaulinio lygio mokslininkas nusprendė pasinaudojęs galimybėmis, kurias pasiūlė Lietuvos mokslo taryba (LMT), vykdydama konkursinę mokslo finansavimo programos priemonę „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“.

„Tokio lygio genetikos, biochemijos ir mikrobiologijos specialisto atėjimas yra tarsi gaivaus oro gūsis ne tik fakultetui, kuris tampa vienu iš trijų KTU fakultetų, gavusių tokios paskirties ES struktūrinių fondų dotaciją, bet ir visam Panevėžio miestui“, – sako KTU PTVF pagrindinis tyrėjas prof. Darius Viržonis, prisidėjęs rengiant R. Kodžiaus tyrimų finansavimo paraišką.

R.Kodžius ir komanda savo mokslinę patirtį bei žinias pašvęs spręsdami mokslinius uždavinius, susijusius su antrinių žaliavų panaudojimu. Tokių įmonių, kurių gamybos procesuose sukuriamos antrinės žaliavos, tiek Panevėžyje, tiek visoje Lietuvoje netrūksta – įmonės neturi ekonomiškai naudingų ir efektyvių būdų sumažinti į gamybos atliekas patenkančių naudingų maistinių medžiagų kiekį.

Panevėžyje mokslininkai tyrinės krakmolo gamybos atliekas ir kurs unikalius naudingų maistinių medžiagų izoliavimo (išskyrimo) iš jų būdus. Aukštos maistinės vertės izoliatus planuojama panaudoti aukštos vertės produktų gamyboje. Tokiu būdu bus kuriamos žaliosios biotechnologijos, leisiančios gamtos sukuriamas gėrybes panaudoti pačiu efektyviausiu būdu ir taip spręsti ekologines problemas. Didelį dėmesį mokslininkai skirs produktų komercializavimui.

„Mokslas, ekologija, komercializacija – šis derinys yra labai svarbus. Universiteto vizija tokia pati, todėl radome bendrą kalbą“, – sako R. Kodžius, projektą lygindamas su Silicio slėnyje, kur mokslas ir verslas veikia kartu, keičiasi idėjomis, produktais ir kuria kažką naujo, taikoma praktika.