Kovo 6 dieną Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) integruoto projektavimo ir statybos valdymo magistrantūros studijų studentai bei dėstytojai vyko į laboratorinių tyrimų įmonę „Geoanalizė“, Karmėlavoje. Susitikimo tikslas – atlikti grunto tyrimus padedant įmonės laborantams.
UAB „Geoanalizė“ specializuojasi gruntų laboratorinių tyrimų srityje, atlieka gruntų laboratorinius tyrimus inžineriniams geologiniams ir geotechniniams tyrimams bei nemetalinių naudingųjų iškasenų paieškai ir žvalgybai įvertinant medžiagos kokybę. Per savo gyvavimo laikotarpį įmonė sugebėjo įsigyti visapusiškiems gruntų laboratoriniams tyrimams reikalingą įrangą ir prietaisus, tad dabar gali pasiūlyti beveik visus kasdieniniam darbui reikalingus tyrimus.
Vizito įmonėje metu KTU PTVF dėstytojų ir studentų komandą sutiko direktorius Dainius Grigaliūnas. Aptarus atvykimo tikslus, buvo aprodytos įmonėje įkurtos laboratorijos.
Ilgametę patirtį tyrimų srityje turintis bei geologijos įmonių asociacijos vadovas, įmonės darbuotojas Saulius Gegieckas studentams papasakojo, kaip atsirado geologija, kaip ji vystosi ir kokios yra dabartinės aktualijos. Fakulteto komanda aplankė patalpas, kuriose naudojant grunto džiovinimo kamerą yra nustatomas grunto drėgnumas ir grunto frakcija.
„Drėgmės kiekis grunte nustatomas paprastu būdu: paimtas mėginys yra pasveriamas, tada išdžiovinamas ir vėl pasveriamas. Svorio skirtumas ir yra drėgmės kiekis“, – sužinota informacija dalijosi studentas Domas Jankevičius.
Kaip pasakojo įmonės darbuotojas S. Gegieckas, grunto frakcija nustatoma įvairaus diametro akučių sietų pagalba.: „Pirmiausia gruntas pasveriamas, tada sijojamas ir pasveriama kiekviena frakcija atskirai. Taip nustatoma, kiek ir kokios frakcijos grunto yra bendroje masėje“.
Nustačius grunto drėgnumą ir iš kokių frakcijų susideda gruntas studentai buvo palydėti apžiūrėti, kaip lazerio difrakcijos pagalba nustatomas smulkiausių grunto dalelių – molio ir dulkių – santykis.
„Šis tyrimas atskleidžia, ar gruntas yra molingas, ar dulkingas. Taip pat sužinojome, kad dulkių dalelių frakcija yra 0,063 mm, o molio dalelių – 0,002 mm“, – įžvalgomis dalijosi studentė Monika Mezencevienė.
Pagal standartus (ISO 13320:2020) šis tyrimas atliekamas su hidrometru. Tyrimas užtrunka mažiausiai parą. Įmonė per mėnesį atlieka 500–600 tyrimų, tad atlikti šiuos tokiu būdu užtrunka per ilgai. Todėl tyrimai atliekami ir su lazeriu. Palyginus lazerio ir hidrometro pagalba gautus duomenis pastebėtos nereikšmingos paklaidos.
Pasak S. Gegiecko, su lazeriu atliktuose tyrimuose gaunami duomenys, kuriuose randama šiek tiek mažiau molio dalelių.
Studentai taip pat buvo supažindinti su uolienų ir gruntų gamtinio tankio nustatymo prietaiso veikimu.
„Grunto gabaliukas pasveriamas, tada dedamas į indą su 25 laipsnių temperatūros vandeniu, ten nustatomas jo tūris ir įrenginys automatiškai apskaičiuoja tankį. Pagal reikalavimus grunto gabaliukas dar turėtų būti apvaškuojamas, kad neįgertų vandens. Bet įmonės darbuotojas tikino, kad taip dažniau nutinka tik smėliniams gruntams, molingi gruntai vandens įgerti nespėja“, – apie proceso eigą pasakojo D. Jankevičius.
Labiausiai KTU PTVF komandą sudomino nekonsoliduoto nedrenuoto grunto triašio gniuždymo bandymas (LST EN ISO 17892-8:2018) ir vandens prisotinto konsoliduoto grunto triašio gniuždymo bandymas (LST EN ISO 17892-9:2017).
Atlikę tyrimus studentai įvertino gautus duomenis. Įmonės specialistas supažindino, ką jie reiškia ir į ką atkreipiamas didžiausias dėmesys. Studentams buvo papasakota ir apie kitus tyrimus, kuriuos galima atlikti įmonėje: gruntų plastingumo rodiklių (aterbergo) ribų nustatymą (LST CEN ISO/TS 17892 – 12:2018), grunto kompresinio (oedometrinio) spūdumo bandymus (LST CEN ISO/TS 17892-5:2017), grunto kerpamojo stiprumo bandymai tiesioginio kirpimo metodą (LST CEN ISO/TS 17892 –10 :2019).
KTU PTVF studentų bei dėstytojų komanda džiaugiasi galimybe naudojant įmonės „Geoanalizė“ įrangą atlikti grunto tyrimus. Su įmonės vadovu buvo aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
