Lapkričio 8 dieną, Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) vadybos magistrantūros studijų programos studentams vyko paskaita apie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą. Paskaitą vedė Raudonojo Kryžiaus žmogiškųjų išteklių vadovė Laura Belickienė ir Reda Revotė, Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyriaus vadovė.
Šiandien, praėjus daugiau nei 150 metų nuo įkūrimo Raudonasis Kryžius turi neįtikėtiną skaičių – 13 mln. savanorių, o per pastaruosius pandemijos metus savanorių gretas papildė dar vienas milijonas geros valios žmonių.
,,Raudonasis kryžius – tai pasaulis, Lietuva, judėjimas ir globalumas“,– pradedant paskaitą sakė L. Belickienė.
Žmogiškųjų išteklių vadovė teigia, kad kartu su kolege R. Revote ir kitais Raudonojo Kryžiaus skyriais, stengiasi vystyti Raudonojo Kryžiaus idėją ir pritraukti kuo daugiau savanorių į savo gretas, nes nacionalinės draugijos tikslas ir yra skleisti savanorystę. Todėl visus norinčius kviečia pildyti anketą ir prisijungti prie gerų darbų darymo.
Raudonojo Kryžiaus istorija ir atsiradimas Lietuvoje
Pasak organizacijos atstovių, Raudonojo Kryžiaus istorija siekia 1859 metus, kai šveicarų verslininkas Henry Dunant keliavęs Lombardijos lygumomis užklydo į Solferino apylinkes ir pamatęs šimtus karo sužalotų žmonių po ką tik įvykusio mūšio, liko sukrėstas. Šalia esančioje Solferino miestelio bažnyčioje jis ėmė gelbėti sužeistuosius karius, kuriems reikėjo pagalbos. Tai buvo pirmoji pasaulyje savanorių armija, kuri tris dienas stengėsi išgelbėti kuo daugiau sužeistų karių.
Grįžęs namo į Ženevą, H. Dunant 1862 m išleido knygą ,,Prisiminimai apie Solferiną“, kurioje aprašė savo išgyvenimus. Išleidęs ir išsiuntinėjęs ją to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams, filantropams ir bičiuliams, susilaukė neįtikėtinos sėkmės.
Toliau vystęs savo pagrindinę mintį, kad reikia ruoštis karui taikos metu, H. Dunant 1863 metais su dar keliais savo bičiuliais įkūrė Tarptautinį raudonojo kryžiaus komitetą.
1919 metais sausio 12 d. Kaune, Raudonąjį Kryžių įkūrė Rokas Šliūpas. Ši organizacija per ilgus savo veiklos metus užsitarnavo gerą vardą bei plėtėsi visoje Lietuvoje. Raudonasis Kryžius ypatingai gelbėjo Lietuvos medikams pandeminiu laikotarpiu, prasidėjus masinei vakcinacijai bei ištikus migrantų krizei Lietuvoje.
Veiklos principai grįsti empatija
Gerai visiems žinomas raudonas kryžius visomis pasaulio kalbomis reiškia „nepulk, nešaudyk, neatakuok, nežudyk, nesužeisk bei pasaugok mane“. Nors raudono kryžiaus emblema yra atvirkštinė Šveicarijos vėliava, tačiau daugeliui pasaulio žmonių kryžius vis dėlto asocijuojasi su krikščionybe.
Todėl 1949 m. antrosios Ženevos konvencijos metu buvo leista patvirtinti antrąjį emblemos variantą – Raudoną Pusmėnulį, o 2005 m. net ir Raudonojo Kristalo emblemą. Visi šie simboliai yra vienas kitam tolygūs ir reiškia visiškai tą patį.
Belickienė pristatė ir pagrindinius septynis Raudojo kryžiau principus: humaniškumas, bešališkumas, neutralumas, nepriklausomybė, savanoriškumas, vienumas, universalumas, kuriais Raudonasis kryžius vadovaujasi visame pasaulyje. Be to išdėsto kuo rūpinasi Tarptautinė Raudonojo kryžiaus organizacija: karo belaisvių ir sulaikytojų lankymu bei vertinimu, užsiima dingusių žmonių paieška, šeimos ryšio kūrimu, sanitarine medicinos ir maisto parama.
Tarptautinė raudonojo kryžiaus ir pusmėnulio federacija, kuriai šiuo metu priklauso 192 narės, užsiima planetarinių vertybių propagavimu ir skleidimu, reaguoja į ekstremalias situacijas, užsiima sveikatos ir bendruomenės priežiūra, gebėjimų stiprinimu, sergančių ir sužeistų karių apsauga bei gelbėjimu, karo belaisvių bei civilių, taip pat nuo tarptautinių ir vietinių konfliktų nukentėjusiu žmonių apsauga.
,,Visada išvydusi Raudonojo Kryžiaus simbolį jį siejau tik su medicina, todėl buvo labai įdomu išgirsi apie tikrąją šios organizacijos veiklą. Taip pat nustebino, o kartu ir sudomino lanksčios savanorystės sąlygos bei didžiulis dėmesys savanoriams bei jų švietimui“, – patirtimi dalinasi PTVF studentė Eglė Poškaitė.
Neapsiriboja medicinine pagalba
Reda Revotė atskleidė, kad bendradarbiavimas su PTVF Raudonajam Kryžiui yra labai svarbus, todėl džiaugėsi susirinkusių studentų gausa. Ji pristatė Panevėžio skyriaus Raudonojo Kryžiaus veiklas bei savanorystės sąlygas.
Šiltų apsilankymų programą, kuri Panevėžyje smarkiai plėtojama, yra kelių krypčių: nuo globos namų lankymų iki tarpasmeninių santykių, kai senjorai lankomi namuose. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas Panevėžio įkalinimo įstaigai, užimant vaikus, kol mamos įkalinimo įstaigoje mokosi.
Organizacijos atstovės atskleidė ir tai, kokia svarbi yra migrantų pabėgėlių programa, teikianti teisinę, socialinę, psichologinę pagalbą, užtikrina medicininės pagalbą, integraciją, rūpinasi įdarbinimu, užimtumu, suteikia pagalbą santykiuose su institucijomis, bei kalbos mokinimu ir advokacija.
Bendruomenių stiprinimo programoms, tokios kaip šiltų apsilankymų programa, jaunimo programa, stiprios šeimos programa taip pat skiriamas didelis dėmesys. Šiltų apsilankymų programa svarbi ir tuo, jog yra viena iš prevencinių priemonių mažinant savižudybių skaičių vyresnio amžiaus žmonių tarpe. Pirmosios pagalbos programa viena svarbiausių, nes nuo jos apskritai prasidėjo Raudonasis Kryžius, taip pat pasiruošimo nelaimėms programa, ekstremalių situacijų programa. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ekstremalių situacijų programa Panevėžyje yra vienas iš R. Revotės lūkesčių. Taip pat vienas iš jos pagrindinių tikslų yra užsiauginti savanorį nuo mažų dienų, kuris būtų tas tikrasis, atsidavęs ir stiprus visomis prasmėmis.
