Švietimas yra labai svarbus kiekvienos bendruomenės sėkmei. Jos kompetencijai kelti Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) studentams bei dėstytojams nuolat vyksta įvairios kviestinių lektorių paskaitos aktualiomis temomis. Lapkričio mėnesį fakultete svečiavosi profesorė Vilija Targamadzė, kuri skaitė pranešimą tema „Švietimas: vizija, strategijos kūrimas ir organizacijos kultūra“.
Kviestinė lektorė V. Targamadzė – socialinių mokslų habilituota mokslų daktarė, profesorė, už nuopelnus Lietuvai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Paskaitos metu lektorė kartu su fakulteto bendruomene diskutavo apie švietimo sistemą kaip sudėtingą socialinę struktūrą, kurios vizijos kūrimui ir įgyvendinimui svarbu įvertinti kontekstą ir organizacijos kultūrą. Tęsiant mintį apie organizacijas, pasak lektorės, visi nori būti komforto zonoje, kurioje jaučiasi itin saugūs, tuomet poreikis keistis, kuris būtinas tobulėjimui, dingsta.
„Yra būtina peršokti iš komforto zonos į mokymosi zoną, o iš mokymosi zonos į augimo. Labai svarbu yra tinkama komunikacija, ne tik kaip mes pateikiame informaciją, bet ir kaip ji yra suprantama kitų asmenų“, – teigia lektorė.
Organizacijos kultūrą, jos vystymą aktualu suprasti kiekvienam, todėl lektorės V. Targamadzės įžvalgos atskleidžia darbo rinkai būtinus įrankius, tarp kurių ir vizijos nusimatymas. „Sunkumas, kuriant viziją, yra susieti tai, kas yra dabar, su tuo, kas bus ateityje, matyti perspektyvą – kokie bus laiko, finansiniai, žmogiškieji ištekliai, kokius gebėjimus ar kompetencijas turėsime. Loginės klaidos, kuriant viziją, dažniausiai kartojasi: neaiški, esamos ir būsimos situacijos susiejimo nebuvimas, nežinojimas apie būsimus resursus“, – apie iššūkius pasakoja V. Targamadzė.
Lektorė aptarė ir praktikoje sutinkamus skirtingų požiūrių tipus bei strategijos pasirinkimui įtaką darančius veiksnius: „Strategija susideda iš trijų dalių: kur ir kokie mes esame dabar, norimos ateities matymas bei strategijos formulavimas“.
Paskaitoje atskleisti ir pagrindiniai tikslų vertinimo kriterijai. Numatoma, jog tikslas turi būti konkretus, apibrėžtas laike, pasiekiamas, pamatuojamas, o didžiausia klaida formuluojant jį – tikslus kliūčių nenumatymas. Taip pat be abejonės būtina išsiaiškinti, ar tikslas yra visiems priimtinas bei kuo skiriasi rezultatyvumas ir efektyvumas. Rezultatyvumas – pasiektas rezultatas, efektyvumas – pasiektas rezultatas panaudojant kuo mažiau išteklių.
Anot lektorės, analizuojant nepaliaujamo tobulinimo proceso modelį, reikia versti žinias žinojimu, privalu pajausti problemą, tirti situaciją, suformuoti problemą, analizuoti informaciją, galiausiai planuoti ir įgyvendinti.
Taip pat pristatant vaidmenų suvokimą vadovo – pavaldinio tarpusavio sąveikoje labai svarbu, kaip vadovas ir pavaldinys supranta savo vaidmenis ir vienas kito atžvilgiu.
Auditorijoje diskutuojant švietimo tema, lektorė pristatė švietimo sistemoje esančias esmines problemas. Buvo aptartos valstybinių ir privačių ugdymo įstaigų konkuravimas ir dėl privačių mokyklų populiarėjimo didėjančios vaikų socialinės atskirties rizika.
KTU studentai džiaugiasi galėdami gauti įvairiapuses žinias, kurias panaudoja baigiamųjų darbų rašymui. Paskaitos dalyviai atkreipė dėmesį, jog išgirsta informacija buvo labai aktuali ir ją galėtų pritaikyti savo asmeninėje aplinkoje.
