„Kiekvienas Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) raidos dešimtmetis yra glaudžiai susijęs su Panevėžio miesto ir rajono istorija bei dabartimi. Iššūkiai, su kuriais susiduria Panevėžio regiono gyventojai, visada aktualūs ir fakultetui, kuris jau 55-erius metus yra neatskiriama miesto dalis“, – pažymi KTU PTVF dekanė Daiva Žostautienė.
Jos teigimu, fakulteto bendruomenė nuolat ieško galimybių tobulinti ne tik savo veiklą, bet ir spręsti aktualias miesto ar rajono problemas. Iššūkių ir galimybių amžiuje fakulteto darbuotojai visada skatina ir prisideda prie Panevėžio regiono plėtros ir vystymosi procesų.
Lietuvoje vykstant sparčiai technologijų plėtrai, darbdaviai susiduria su įvairių sričių inžinierių trūkumu, todėl pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys ir investicijos skiriamos technologiniams mokslams, kūrybiškumo ir verslumo skatinimui.
„KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, reaguodamas į darbo rinkos poreikius, per visą gyvavimo laikotarpį aktyviai bendradarbiavo ir toliau bendradarbiauja su įvairių sričių darbdaviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis – verslo, valdžios, švietimo institucijomis – bei visada prisideda prie regiono puoselėjimo ir pažangos“, – kalbėjo D. Žostautienė, pažymėdama, kad šį rudenį KTU PTVF minėjo 55-erių metų sukaktį.
Dėstytojai padėjo vystyti gamybą ir pramonę
XX a. 7-jame dešimtmetyje Panevėžys ėmė sparčiai plėstis – mieste vyko daug statybų, pradėjo steigtis įmonės ir pramoninės gamyklos, tačiau jose trūko aukšto lygio specialistų, dirbančių Panevėžio labui ir sėkmingai prisidedančių prie miesto plėtros. Tam, kad ši problema būtų išspręsta, Panevėžyje reikėjo universitetinių studijų, galinčių parengti aukščiausio lygio specialistus.
Kauno politechnikos institutas (KPI, dabar – KTU) buvo pirmoji savarankiška aukštoji technikos mokykla Lietuvoje. 1961 metais, Respublikos Vyriausybei rekomendavus, Panevėžio politechnikumo bazėje buvo atidarytas KPI Panevėžio vakarinis skyrius, į kurį buvo planuojama priimti 25 studentus. Tačiau norinčiųjų įgyti inžinerinį išsilavinimą buvo gerokai daugiau.
Atsižvelgiant į studentų lūkesčius, tuometinio KPI Panevėžio vakariniame skyriuje studijas pradėjo 62 studentai, kurie galėjo rinktis dvi studijų programas: Pramoninės ir civilinės statybos bei Pramonės įrengimų automatizacijos. Netrukus atsirado poreikis inicijuoti ir Mašinų gamybos technologijų, Metalo pjovimo staklių ir įrankių studijas.
Praėjus trejiems metams nuo Panevėžio vakarinio skyriaus atidarymo, prasidėjo aktyvus bendradarbiavimas su miesto įmonėmis bei gamyklomis, kurios įdarbindavo skyriaus dėstytojus, kad šie sukurtų reikalingus prietaisus bei padėtų vystyti gamybinius procesus. Tokiu būdu Panevėžio vakariniame skyriuje dirbę dėstytojai padėjo įmonėms spręsti įvairias gamybines problemas, vystytis ir plėstis.
1965-iais KPI Panevėžio vakarinis skyrius buvo reorganizuotas į vakarinį fakultetą, kurio dekanu tapo Pranas Pranaitis, anksčiau ėjęs Panevėžio politechnikumo direktoriaus pareigas.
Po dvejų metų fakultetas išleido pirmąją 47-ies absolventų laidą: 29 statybos ir 18 elektros inžinerijos diplomuotų inžinierių. Tuomet studijos Panevėžio vakariniame skyriuje truko 6 metus.
Po 2 metų – 10 kartų daugiau studentų
1967-iais skyriuje jau mokėsi daugiau nei 600 studentų iš Panevėžio bei kitų Aukštaitijos miestų ir Lietuvos regionų. Per pirmąjį fakulteto gyvavimo dešimtmetį vakarinį fakultetą baigė 303 panevėžiečiai.
Antrajame fakulteto gyvavimo dešimtmetyje fakulteto mokslinis personalas vis labiau įsitraukė į Panevėžio miesto įmonėse ir gamyklose vykstančių procesų tobulinimą. Tuometinio KPI Panevėžio vakarinio fakulteto dėstytojai sulaukdavo prašymų atlikti modernizavimo darbus stambiose Panevėžio autokompresorių, mechanikos inžinerijos bendrovėse bei vienoje didžiausių Lietuvos įmonių „Ekranas“. Juos taip pat pasiekdavo įvairūs užsakymai ir iš kitų Lietuvos miestų įmonių.
Pasitelkus iš mokslinių užsakymų uždirbtas lėšas, buvo atnaujintas fakultetas: įsigyti reikalingi įrenginiai inovatyviam studentų ugdymui, kuriamos naujos mokymų laboratorijos.
Fakulteto dėstytojai, savo srities entuziastai, įrengė studijoms reikalingas laboratorijas: transportavo, montavo reikalingus įrenginius, atliko patalpų remontą. Glaudus bendradarbiavimas su Panevėžio įmonėmis sudarė galimybes įvairiapusiškai gerinti veiklos procesus ir plėstis.
Antrame Panevėžio vakarinio fakulteto veiklos dešimtmetyje sparčiai augo studentų skaičius, kuris siekė beveik 700. Jaunuoliams tuomet buvo pristatytos naujos Elektros pavarų ir Pramonės įrengimų automatizavimo studijos.
Fakultetas kiekvienais metais parengdavo po 90 specialistų. Dauguma vakarinio fakulteto studentų kartu buvo ir įvairių miesto įmonių darbuotojai. Praktinių įgūdžių jie turėjo pakankamai, tačiau trūko teorinių žinių, kurios padėtų atrasti naujus sprendimus ir gerintų įmonių veiklą. Didelė dalis fakulteto absolventų tapo Panevėžio miesto įmonių vadovais ar vyriausiais inžinieriais.
Trečiame dešimtmetyje, t.y. 1989-iais, KPI Panevėžio vakarinis fakultetas buvo pervadintas į KPI Panevėžio fakultetą. 6 metų trukmės studijas pakeitė 5 metus trunkančios dieninės studijos. Jų metu studentai galėjo studijuoti Mechanikos inžineriją ir Verslo administravimą.
Kėlė miesto verslumo lygį
1990 m. spalio 31 d. Kauno politechnikos institutui buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto (KTU) vardas. Tuo metu jame veikė 15 fakultetų – tarp jų ir Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio fakultetai. 1991-iais Panevėžio fakulteto dekanu išrinktas docentas Algimantas Zenkevičius.
Ketvirtame fakulteto gyvavimo dešimtmetyje buvo inicijuota dviejų studijų pakopų – bakalauro ir magistro – sistema. Baigę ketverių metų studijas dieniniame skyriuje (penkerių – vakariniame) studentai įgydavo bakalauro diplomus.
Po pirmosios pakopos studijų pasirinkus profesines studijas (tokios studijos vyko iki 1996 m.), per vienerius metus buvo galima tapti diplomuotu inžinieriumi, o pasirinkus mokslinės pakraipos studijas – po dviejų metų buvo suteikiamas magistro laipsnis.
1995-iais KTU Panevėžio fakultete buvo įkurtas Vadybos technologijų ir verslo mokymo centras (VMC) – neakademinis padalinys, kurio misija buvo gilinti esamų ir būsimų vadovų lyderystės žinias bei įgūdžius. Tuomet šio centro atidarymas buvo unikalus įvykis Panevėžio mieste.
VMC buvo sudarytos trijų pagrindinių sričių programos: vadybos technologija, kompiuterija bei verslo mokymas anglų kalba. Vyko įvairūs kursai, seminarai, buvo vykdomi rinkos tyrimai, ekonominės prognozės, teikiamos konsultacijos, vertimo paslaugos, organizuojami informacinio pobūdžio susitikimai. Pirmasis VMC direktorius buvo Amerikos lietuvis – Robertas Vichas, kuris savo patirtimi ir žiniomis prisidėjo prie Vadybos technologijų ir verslo mokymo centro vystymo bei kėlė Panevėžio miesto verslumo lygį.
1998 metais Panevėžyje apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris dalyvavo susitikime su KTU Panevėžio fakulteto bendruomene ir aptarė universitetinių studijų Panevėžyje stiprinimo galimybes. Šio susitikimo rezultatas – KTU vadovybės priimtas sprendimas reorganizuoti Panevėžio fakultetą į Panevėžio filialą.
Įsteigtą filialą sudarė du fakultetai: Technologijų bei Vadybos ir administravimo. Filialo direktoriumi buvo paskirtas profesorius Algirdas Jurkauskas. 1999 metais jo iniciatyva KTU Panevėžio filiale buvo pradėti rengti transporto priemonių inžinerijos bakalaurai.
Aukštaitijos regiono traukos centras
2001 metais Panevėžio filialas buvo pervardintas į KTU Panevėžio institutą, kuris tapo studentų, norinčių įgyti aukštąjį išsilavinimą, traukos centru Aukštaitijos regione.
Penktame Panevėžio instituto veiklos dešimtmetyje buvo organizuojamos šešios bakalauro studijų programos: Automatika ir valdymas, Mechanikos inžinerija, Transporto priemonių inžinerija, Statybos inžinerija, Vadyba bei Verslo administravimas; keturios diplomuoto inžinieriaus programos: Automatika ir valdymas, Mechanikos inžinerija, Statybos inžinerija, Vadyba; dvi magistrantūros studijų programos: Mechanikos inžinerija ir Vadyba.
Instituto dėstytojams ir studentams atsirado daugiau galimybių gauti stipendijas ir išvykti studijuoti ar stažuotis pagal tarptautines mainų programas į kitus užsienio šalių universitetus. Tai leido dėstytojams ir studentams ugdyti savo kompetencijas, tobulinti užsienio kalbų įgūdžius, įgyti tarptautinės patirties.
Studijuoti institute pradėjo ir pirmieji studentai iš užsienio, kurie su Panevėžio dėstytojais ir studentais noriai keitėsi patirtimi ir žiniomis apie savo gimtąsias šalis ir jų kultūras.
Penktame KTU Panevėžio instituto veiklos dešimtmetyje dėstytojai sėkmingai dalyvavo įvairiuose projektuose. Elektros inžinerijos katedros dėstytojų projektas laimėjo konkurse, ir jam buvo skirtas Europos Sąjungos (ES) finansavimas pagal mokymosi visą gyvenimą Leonardo da Vinči programą. 2003 metais KTU Panevėžio institute buvo atidarytas Panevėžio mechatronikos centras.
2004 metais docento Dariaus Viržonio iniciatyva Elektros inžinerijos katedroje buvo parengtas projektas „Panevėžio mokslo ir technologijos parkas“ bei gautas finansavimas tolimesnei jo plėtrai. Šio projekto įgyvendinimo rezultatas – 2006 metais veiklą Panevėžio mieste pradėjęs Panevėžio mokslo ir technologijų parkas. Jo steigėjai – Panevėžio savivaldybė ir KTU Panevėžio institutas.
KTU Panevėžio institute, vadovaujant profesoriui Žilvinui Bazarui, pradėtos organizuoti tarptautinės mokslinės konferencijos. Pasidalinti savo mokslinėmis įžvalgomis, nuveiktais darbais, aptarti galimus ateities projektus į Panevėžį buvo kviečiami įvairių sričių specialistai ir mokslininkai.
Veikia unikali laboratorija
Profesoriaus Vytenio Sinkevičiaus iniciatyva, 2010-iais KTU Panevėžio institute atidaryta Robotikos laboratorija – pirma tokio tipo laboratorija Lietuvoje, kurioje studentai gali mokytis dirbti su mobiliais ir pramoniniais robotais, vykdyti mokslinus tyrimus. Atlikti praktiką šioje laboratorijoje atvyksta studentai ir iš kitų užsienio šalių.
2014-iais Panevėžio instituto fakultetai buvo apjungti į vieną – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą, kurį sudaro Technologijų bei Ekonomikos ir verslo katedros.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete 2015 metais buvo atidarytas Technologijų mokymo centras (TMC). Siekiant jau pradinėse klasėse didinti mokinių susidomėjimą technologijos, fiziniais mokslais ir ugdyti analitinį mąstymą, vaikai TMC turi galimybę mokytis naujausių technologijų, įgyti žinių apie mechaniką, elektroniką, fiziką, gamtą, išmokti konstruoti, programuoti robotus.
KTU PTVF dekanės teigimu, žinių kūrimas ir perdavimas, kaip Universiteto misija, yra neatsiejamas nuo siekio ugdyti kūrybiškus, veiklius, inovatyvius, pilietiškus ir atsakingus žmones, be kurių visuomenės gerovės kūrimas yra neįmanomas.
Dėl šios priežasties fakulteto bendruomenė jau šeštą dešimtmetį ieško galimybių ugdyti ne tik studentus, bet į Universiteto veiklas įtraukti ir moksleivius, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančius vaikus tam, kad šie kuo anksčiau atrastų savo profesinį pašaukimą.
Pasak D. Žostautienės, siekiant įgyvendinti šį tikslą, Lietuvoje kuriami gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo (STEAM) centrai. Vienas iš Lietuvoje steigiamų STEAM centrų per artimiausius kelerius metus bus atidarytas KTU PTVF. Bus siekiama, jog neformalaus ugdymo programose dalyvausiančių moksleivių pirmoji pažintis tiek su technologijos, tiek su fiziniais mokslais būtų patraukli ir ateityje pagelbėtų renkantis studijas aukštojoje mokykloje.
Studijas baigė tūkstančiai absolventų
Mieste ir rajone veikiančių įmonių atstovai nuolat kreipiasi į Universitetą, siūlydami studentams darbo vietas, todėl gabūs ir aktyvūs fakulteto studentai dažnai pradeda dirbti dar net nebaigę studijų. Taip pat nemažai jaunuolių patirties semiasi išvykdami studijuoti į užsienį pagal „Erasmus+“ studentų mainų programą arba atlieka praktiką tarptautinėse įmonėse visame pasaulyje.
Glaudžiai bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, fakultete plėtojama inovacinė veikla. Įmonių ir jų padalinių vadovai aktyviai dalyvauja derinant studentų baigiamųjų darbų tematikas, prisideda prie mokslo ir studijų procesų tobulinimo, remia studentų atstovybės iniciatyvas.
Praėjusiais, 2016 metais, Universiteto baigimo diplomai iškilmingai įteikti jau 50-ajai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto absolventų laidai. Per visą fakulteto gyvavimo laikotarpį Panevėžyje studijas baigė beveik 8000 absolventų.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas – svarbus Panevėžio miesto ir rajono švietimo, mokslo, ekonomikos, kultūrinio gyvenimo ramstis, aktyviai siekiantis ugdyti išsilavinusią, konkurencingą, pilietišką Aukštaitijos regiono bendruomenę.
