Festivalis „KTU Kultūra“ kvies į pasaulį pažvelgti žuvies akimis

Svarbiausios | 2015-04-03

Tarptautinės kultūros dienos proga pirmą kartą rengiamas vienos dienos festivalis „KTU Kultūra“ kauniečius pakvies į pasaulį pažvelgti žuvies akimis. Balandžio 15 d. „KTU-FOTO studijos“ nariai prie KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13), kuriame vyks festivalis, nuo 11.15 val. surengs visą dieną truksiančią „Fisheye“ (liet. žuvies akis) fotosesiją.

Nuo ryto iki vakaro truksiančio nemokamo festivalio „KTU Kultūra“ dalyvių laukia ir daug kitų įdomybių: mobilografijos paroda, šokių pamokos, gatvės menas, paskaitos, koncertai, pažintis su lietuvių liaudies instrumentais, galimybė padirbėti garso įrašų studijoje. Renginio programą rasite:http://goo.gl/q2KGhc.

„Jei žmogus dažniau savo laisvalaikį leistų turiningai ir prasmingai, pavyzdžiui, eidamas į teatrą, lankydamas parodas, koncertus ir lavindamas save, visuomenėje būtų mažiau skausmingų dalykų“, ‒ įsitikinęs naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) „KTU-FOTO studijos“ vadovas Donatas Stankevičius.

Jaunosios kartos menininko, fotografo įsitikinimu, kūrybą skatinantys ir propaguojantys renginiai įneša ir vidinės kultūros, kuri žmogui yra labai svarbi.

‒ KTU Kultūros centro organizuojamame visuomenei atvirame vienos dienos festivalyje „KTU Kultūra“, kartu su kitais šešiais Universiteto meno kolektyvais, dalyvaus ir „KTU-FOTO studija“. Kuo nustebinsite festivalio dalyvius?, – paklausėme D. Stankevičiaus.

‒ Festivalio dalyviai turės progą pamatyti mobilografijos konkurso atrankai siųstų darbų ekspoziciją, sudalyvauti netradicinio „Fisheye“ stiliaus fotosesijoje, ruošiamoje kartu su renginio rėmėju „Sony“, ir parsinešti namo atspausdintą nuotrauką. Tądien apsilankiusieji taip pat galės įsijungti į gatvės meno projektą, kuomet didelis atvaizdas specialiu būdu bus klijuojamas ant sienos.

‒ Kokios „Fisheye“ fotosesijos ypatybės?

‒ Vaizdas bus neįprastas dėl pačių „Fisheye“ (liet. žuvies akis) objektyvo techninių savybių. Ši optika iškreipia horizontą ir žemė tampa apvali. Tokiu žaismingu būdu rodysime žmogų, tvirtai abejomis kojomis stovintį ant žemės.

‒ „KTU Kultūra“ rengiamas Tarptautinei kultūros dienai paminėti. Ką jums asmeniškai reiškia kultūra? Kokią vietą ji užima jūsų gyvenime?

‒ Kultūra man reiškia labai daug, nes tai ‒ siektinas dalykas. Kultūra man asocijuojasi su savotiška vidine ramybe. Net jei žmogus jaučia, kad pats neturi išskirtinių gebėjimų kurti, visada yra galimybė prisidėti bent jau savo dalyvavimu kultūrinėje veikloje iš stebėtojo pozicijos.

‒ Neseniai pradėjote vadovauti fotografija besidomintiems studentams. Kas jus atvedė į KTU-FOTO studiją?

‒ Meilė fotografijai ir tikėjimas jos ateitimi. Ten mane supa labai skirtingi žmonės, turintys skirtingą supratimą ir poreikius fotografijoje. Mano tikslas juos stebėti ir mėginti padėti, o esant reikalui net ir nukreipti tinkama linkme. 

Šiuo metu KTU-FOTO studijoje yra daugiau nei 25 aktyvūs nariai. Neseniai prie mūsų veiklos prisijungė ir pirmasis užsienio studentas, bet norėtųsi jų integruoti ir daugiau. Tai būtų galimybė ir iššūkis tiek man, tiek jau esamiems nariams. Labai tikiuosi, kad įvairių veiklų organizavimas ir kartu dalyvavimas jose, padės plėsti mūsų fotografinės bendruomenės ratą.

‒ Trumpai papasakokite apie save. Kaip ir kada supratote, kad fotografija yra jūsų pašaukimas ir profesija?

‒ Fotografiją atradau dar mokydamasis mokykloje. Pradžioje tai buvo lyg žaidimas. Vėliau supratau, kad vaizdas gali reikšti šį tą daugiau ir pradėjau jais kalbėti. Iki šiol man tai viena iš priimtiniausių saviraiškos formų.

‒ Kokia fotografijos šaka šiandien jums artimiausia?

‒ Šiuo metu mane labiausiai domina šiuolaikinė fotografija. Ji dažnai glumina žiūrovą, nes jis priverčiamas ne tik stebėti vaizdą, bet ir papildomai pasidomėti kontekstu. Fotografija šiandien jau nėra vien tik vaizdas kabantis ant sienos ­­‒ daug vietos joje užima skirtingi bandymai išartikuliuoti problematiką ir pati pateikimo forma. Mano asmeninėje šiuolaikinės fotografijos sampratoje vietos atsiranda ir instaliacijai ar objektams, o pati paroda gali virsti ir į performansą.

‒ Neretai dirbate ir kaip parodų architektas. Kokia asmeninė ekspozicija jums yra pati brangiausia?

‒ Vienas įsimintiniausių projektų ‒ tai darbas rengiant parodą „Celebrating Europe“. Ji buvo organizuota praėjusiais metais tarptautiniam projektui „European prospects“. Šioje parodoje siekiau apjungti dvi erdves, esančias visiškai skirtingose vietose. Joje dalyvavo aštuoniolika skirtingų menininkų iš visos Europos. Parodos lankytojas, atėjęs į vieną ir kitą erdvę, vizualiai, be tekstinių nuorodų turėjo suprasti, kad tai yra ta pati paroda.

Taip pat brangi praėjusį rudenį Niujorke eksponuota mano paties kūrybos paroda, kurioje buvo rodomas fotografijų ciklas, pavadinimu „Seni vairuotojai“ (angl. Old drivers). Ekspozicijos lankytojams visiškoje tamsoje reikėjo atrasti mano kurtus kinomatografinius portretus.

‒ Ar jūsų kūryboje vyrauja tam tikra tematika? Gal yra dalykų į kuriuos koncentruojatės?

‒ Dažnai esu priskiriamas prie socialinės fotografijos krypties atstovų, tačiau pats stereotipų vengiu. Fotografija man yra būdas mokytis gyvenimo. Jeigu idėjai nufotografuoti vieną ar kitą dalyką man trūksta žinių, nepuolu staiga fotografuoti. Visų pirma, imu tuo domėtis, mokytis, išsiklausinėju ir atlieku „namų darbus“, kurie kartais gali trukti ir metus, ir du.

Norint pasiekti savo tikslo, gali tekti integruotis į tam tikrą bendruomenę ir susitapatinti su tuo, apie ką nori kalbėti. Nesiimant šių priemonių, būsi tik prabėgęs pro šalį ir pasidalinęs paviršutiniškais įspūdžiais. Tokiu būdu, vietoj galimų šimtų detalių konstrukcijoje, matysime vos keletą. Tai yra mažų mažiausiai neprofesionalu ir nekuria jokios vertės.

‒ Ar fotografo amatas reikalauja daug darbo ir pastangų?

‒ Visų pirma mes turėtume atskirti taikomąją fotografiją nuo kūrybinės. Šių skirtingų veiklų sutapatinimas formuoja klaidingą nuomonę. Žmonės yra linkę fotografijos procesą supaprastinti iki dviejų elementų: vaizdo pamatymo ir užfiksavimo. Dabartinė mano patirtis rodo ką kitą. Vaizdas, prieš atsirandant fotografijai, visų pirma, gimsta mano galvoje. Didelę dalį kūrybinio proceso sudaro mąstymas, vėliau ‒ randamas teisingiausias būdas tą vaizdą išgauti. Tuo tarpu pabaigoje seka mėginimas kuo tiksliau vizualiai pateikti turimą fotografiją ar jų ciklą.

‒ Ar mobilusis telefonas gali būti viena iš priemonių fiksuoti vaizdus? Ir ar kiekvienas turintis išmanųjį telefoną ar fotoaparatą gali būti geras fotografas?

‒ Svarbiausia žinoti ko nori ir siekti tai įgyvendinti. Mobilusis telefonas yra tik įrankis, kuris neretai gali visiškai pateisinti lūkesčius. Apibrėžimo kas yra geras fotografas nėra. Viską patikrina laikas ir žiūrovas.

Daugiau informacijos apie vienos dienos festivalį „KTU Kultūra“ rasite ČIA.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku