Spalio 21 d. Kauno technologijos universitete Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (KTU PTVF) vyko susitikimas su Europos Parlamento (EP) nariais Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi. Šio renginio iniciatorė – pirmo kurso magistrantūros vadybos studentė Jurga Girdzijauskienė. Renginyje dalyvavo dėstytojai, bakalauro ir magistrantūros studentai.
Susitikimo metu pirmiausia Europarlamentarai pasveikino fakulteto Dekanę prof. dr. Daivą Žostautienę su šiais metais PTVF švenčiamu gražiu 60 metų jubiliejumi. Įteikta labai prasminga dovana – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto kopija dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.
Pristatyta pozicija užsienio politikos klausimais
Pirmasis renginio pranešėjas buvo Europarlamentaras Andrius Kubilius, kuris pristatė pranešimą tema „ES Rytų kaimynystės politika, santykiai su Rusija ir ES ateities klausimas“. Jis pranešė, kad Europarlamento narė Rasa Juknevičienė buvo išrinkta Europos Liaudies partijos parlamentinės frakcijos Europos Parlamente vicepirmininke.
„Tai labai svarbi pozicija, kurią užimti padėjo daugiau nei trijų dešimtmečių politinė patirtis nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje. Šios pareigos atveria Lietuvai galimybes dar aktyviau formuoti mūsų regionui svarbias Europos Sąjungos politikos nuostatas. Lietuvos atstovui būti šiose pareigose yra labai verta“, – pabrėžė A. Kubilius.
Andrius Kubilius savo pranešime dėstė, jog Europos Liaudies partija iškėlė Aleksejaus Navalno kandidatūrą A. Sacharavo premijai už minties laisvę, kurią jis ir gavo. Taip pat A. Kubilius paminėjo, kad Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson giria ir palaiko Lietuvą: „Europos Parlamentas veikia skirtingai, negu Lietuvos Respublikos Seimas. EP svarbų vaidmenį vaidina politinės grupės ir visi dokumentai vadinami „Raportais“.“
Kalbant apie Rytų kaimynystės politiką, buvo išsakyta mintis apie A. Lukašenkos hibridinį karą, kuriam, tarsi gyvos minios yra naudojami pabėgėliai. A. Kubilius pranešė, kad Komisarė Ylva Johansson įvardino, kad tai – migrantų kontrabanda. Šalių vykdoma nelegalių migrantų apgręžimo prie išorinių ES sienų politika kelia aistras Europos Parlamente.
ES ir Taivano santykių plėtra bei vienareikšmė Europos Parlamento parama Lietuvai – patvirtinimas, jog šalies užsienio politika eina teisinga kryptimi. Europarlamentaras Andrius Kubilius sakė, kad Europos Sąjungos (ES) Parlamentas nubalsavo dėl „Raporto“ santykiams su Taivanu ir nusprendė atidaryti Taivano žmonių atstovybę Vilniuje.
Savo pranešime jis taip pat paminėjo, kad Panevėžio laukia svarbus ekonominis projektas „Rail Baltica“ geležinkelis, kuris pritrauks daug logistikos ir kitų investicijų bei turės geopolitinę reikšmę.
Aptartos dezinformacijos grėsmės šalies viduje
Toliau sekė Europarlamentarės Rasos Juknevičienės pranešimas „ES saugumo politika ir kova su dezinformacija“, kurio metu pristatyta, jog Lietuva vienintelė iš 27 ES šalių neturėjo korespondentų ES Parlamente ir šiais metais pirmą kartą Lietuvos televizija atsiuntė du korespondentus.
Susirinkusiems klausytojams, R. Juknevičienė padalino leidinį „Atminkime jų vardus“, kuris buvo skirtas paminėti Baltijos valstybių žmonių trėmimų į Sibirą 80-ąsias metines. Šiemet pirmą kartą istorijoje ištremtųjų pavardės buvo skaitomos prie Europos Parlamento birželio 15 dieną. Šį minėjimą ir pavardžių skaitymą inicijavo EP narė Rasa Juknevičienė.
Europos Parlamentarė paminėjo, kad Europos Sąjungoje veikia speciali institucija, kuri stebi dezinformaciją. Ši institucija pastebi, kad iš Rusijos sklinda tam tikri naratyvai, neva NATO provokuoja Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. Taip pat skleidžiama dezinformacija, kad Lietuva – žlugusi, nedemokratinė valstybė ir kišasi į kitų valstybių reikalus. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje sklinda Covid–19 dezinformacija, kad žmonės nesiskiepytų.
Lietuvoje per 2020 metus užfiksuota 1445 dezinformacijos atvejų, o per dieną fiksuojama po 11 dezinformacinių žinučių įvairiuose socialinių tinklų puslapiuose.
R. Juknevičienė parodė ir Covid–19 užsikrėtimų statistikos grafiką, kuriame pastebimi didžiuliai skirtumai tarp Europos Šiaurės šalių ir trijų Baltijos valstybių. Pasak jos, tokio skirtingumo priežastis – pasiskiepijusių skaičius: „Europos Šiaurės šalyse pagrinde nesiskiepija tik atvykėliai iš svetur, lietuvių tarp jų bene daugiausia.“
„Šiaurės šalių piliečiai yra išsilavinę, sąmokslų teorijomis nelinkę tikėti, atviri mokslo progresui žmonės. Tarp jų beveik nėra nesiskiepijančių, pavieniai nebent. O ir parlamentinių partijų lyderiai, valstybių vadovai tikrai neužsiima antivakserizmu, išsako aiškų požiūrį, kviečia skiepytis“ – pabrėžė R. Juknevičienė.
Europarlamentarės manymu, sovietmetis padarė didelę žalą žmonių mąstymui. Tai „Geležinės uždangos smegenų sindromas“. Anot jos, šis grafikas būtent tai ir atskleidžia.
